Facing nonexistence : is Milosz a dissident?
| Autor: | Michał Masłowski |
|---|---|
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2006 |
| Předmět: | |
| Zdroj: | Darbai ir dienos [Deeds and Days]. 2006, t. 46, p. 105-118. |
| ISSN: | 1392-0588 2335-8769 |
| Popis: | Ar tarptautinę šlovę pelnęs Česlovas Milošas buvo disidentas? Juk „disidencijos“ idėja paprastai nesiejama su pripažinimu. Visgi Milošas prieštaravo dominuojančioms kiekvienos visuomenės ir epochos idėjoms. Pirmasis Milošo gyvenimo etapas buvo glaudžiai susijęs su Vilniumi, kur veikė poetinė grupė „Žagary“ („Žagarai“). Rašytojas be abejonės prijautė kairiesiems ir šios politinės pažiūros atvedė rašytoją į diplomatinę Lenkijos atstovybę Vašingtone. Vėliau persikėlęs į Paryžių, Milošas sulaukė ne tik kritikos, bet ir kūrybišką politinę mintį pripažinusių kultūros sluoksnių pripažinimo išleidęs veikalą „Pavergtas protas“. 1960 m. persikėlęs į JAV rašytojas dirbo Kalifornijos universitete ir, galima sakyti, priklausė „sistemai“, bet tuo pat metu jį domino istorinės Vakarų civilizacijos šaknys, kurių supratimas turėjo tapti raktu siekiant užkirsti kelią ateities civilizacinei katastrofai. Milošui visuomet rūpėjo metafiziniai klausimai, jis tyrinėjo ontologinę šiuolaikinio, nihilizmui pasidavusio žmogaus krizę. Rašytojas niekuomet netapo politiku ar opozicinių jėgų aktyvistu tradicine tų žodžių prasme ir atmetė įvairių socialinių grupių doktrinas, su kuriomis pats buvo siejamas. Nonkonformistinis Milošo požiūris į Vakarų gerovės civilizaciją žymėjo atsisakymą susitaikyti su tam tikrų Amerikos ir apskritai Vakarų intelektualų grupių pasyvumu bei neproduktyvumu. Nesutikdamas su intelektualais ir teologais, Milošas sulaukė jų pripažinimo, tai liudija rašytojo apdovanojimas Nobelio literatūros premija. Was Czesław Miłosz - a man of international acclaim - a dissident? After all, the concept of "dissent" is not usually linked with recognition. Yet Miłosz disagreed with the dominant ideas of each society and era. The first stage of Miłosz’s life was closely linked with Vilnius, where the Žagary poetic group had been founded. The writer undoubtedly sympathised with the left and these political views led the writer to the Polish embassy in Washington. Later moving to Paris, Miłosz was met not only by criticism, but also by the recognition of cultural strata for his creative political thought when he published The Captive Mind. After moving to the United States in 1960, the writer worked at the University of California, and, you might say, belonged to the "system", but at the same time he was interested in the historical roots of Western civilization, the understanding of which were to become the key to preventing a civilization catastrophe in the future. Miłosz was always concerned about metaphysical issues - he explored the ontological crisis of the modern man who has succumbed to nihilism. The writer never became a politician or an activist of opposition forces in the traditional sense of the word, and rejected the doctrines of various social groups with which he was associated himself. Miłosz’s nonconformist stance toward the civilization of Western wellbeing marked his refusal to come to terms with the passivity and non-productivity of certain American - and Western in general - intellectual groups. In disagreeing with intellectuals and theologians, Miłosz eventually received their recognition - this is evidenced by the Nobel Prize in Literature that was awarded to the writer. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|