Kauno pavietas ir Pacai
| Autor: | Jaramičius, Ričardas |
|---|---|
| Rok vydání: | 2022 |
| Předmět: | |
| Zdroj: | Kauno istorijos metraštis 2022, 20, p. 119-134. |
| ISSN: | 2335-8734 1822-2617 |
| DOI: | 10.7220/2335-8734.20.7 |
| Popis: | Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Pacų giminė savo galios viršūnę pasiekė XVII amžiaus antroje pusėje. Geri santykiai su Abiejų Tautų Respublikos karaliais ir jų dvarais, vedybos, sumani politika leido Kristupui Zigmantui Pacui (1621–1684 m.) tapti viena galingiausių to meto asmenybių valstybėje. Be LDK kanclerio, svarbų vaidmenį valstybės gyvenime atliko ir kiti šeimos nariai: LDK didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas (1624–1682 m.), Vilniaus vyskupas Mikalojus Steponas Pacas (1623–1684 m.), Žemaičių vyskupas Kazimieras Pacas (mirė 1695 m.). Didikų ekonominės galios augimas buvo neatsiejamas nuo seniūnijų įgijimo. Tarp daugelio tokių seniūnijų, kurias Pacų šeima turėjo XVII a. antroje pusėje ir dalyje XVIII a., buvo ir Kauno seniūnija. Vykstant 1564–1566 m. teismų ir administracinei reformai, buvo naujai suformuoti LDK administraciniai vienetai – vaivadijos ir pavietai. Tarp tokių naujai suformuotų administracinių vienetų buvo ir Trakų vaivadija, apimanti Gardino, Kauno, Trakų ir Upytės pavietus. Kauno pavietas buvo mažiausias tarp kitų Trakų vaivadijos pavietų ir, preliminariais skaičiavimais, užėmė apie 6045 km2 plotą. Tokios pavieto ribos egzistavo iki 1791 m. Kiekviename paviete buvo valstybiniai dvarai, kuriuos administravo valdovo paskirtas seniūnas. Pagrindinė Kauno seniūnų pareiga ir pajamų šaltinis buvo pilies teismas ir seniūnijos ūkis. Iš Pacų giminės Kauno seniūnais buvo Kristupas Zigmantas Pacas (Kauno seniūniją valdė 1666–1676 m.), Mikalojus Andriejus Pacas (1676–1710 m.), Kristupas Konstantinas Pacas (1710–1724 m.) ir Mykolas Pacas (1778/1779–1800 m.). Reikšminiai žodžiai: Kauno pavietas, Kauno seniūnija, Kauno seniūnai, Pacai. The Pacai family of the nobility of the Grand Duchy of Lithuania reached the peak of its power in the second half of the 17th century. Good relations with the kings of the Polish–Lithuanian Commonwealth, and their estates, marriages, and smart politics allowed K.Z. Pac (1621–1684) to become one of the most powerful personalities of the Grand Duchy of Lithuania at that time. In addition to the Chancellor of the Grand Duchy of Lithuania, other members of the family also played an important role in the life of the state: the Grand Hetman of the Grand Duchy of Lithuania and Vilnius Voivodeship Michał Kazimierz Pac, Vilnius Bishop Mikołaj Stefan Pac, Samogitian Bishop Kazimierz Pac. The growth of the economic power of the nobles was related to the possession of elderships. Among the many such elderships that the Pacai family had in the second half of the 17th century and part of the 18th century were Kaunas elderships. During the 1564–1566 judicial and administrative reform, the administrative units of the Grand Duchy of Lithuania – voivodships and powiats – were newly formed. Among such newly formed administrative units was the Trakai Voivodeship, which included Grodno, Kaunas, Trakai and Upyte powiats. Kaunas powiat was the smallest among other powiats in the Trakai voivodeship and according to preliminary calculations covered an area of about 6045 km2. Such powiat boundaries existed until 1791. There were state estates in each powiat, administered by an elder appointed by the ruler. The main duty and source of income of Kaunas elders was the castle court and the eldership farm Kaunas elders Pacai: Krzysztof Zygmunt Pac (1666–1676), Mikołaj Andrzej Pac (1676–1710), Krzystof Konstanty Pac (1710–1725), Michał Pac (1778–1800). Keywords: Kaunas powiat, Kaunas eldership, Kaunas elders, Pacai (Pacowie). |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|