Valstybinės taupomosios kasos Lietuvoje XX a. pradžioje

Autor: Meilutė Jasienė
Jazyk: litevština
Rok vydání: 2008
Předmět:
Zdroj: Ekonomika 2008, t. 81, p. 36-51.
Ekonomika, 2008, t. 81, p. 36-51
Ekonomika, Vol 81 (2008)
ISSN: 1392-1258
2424-6166
Popis: Straipsnyje pamėginta atkurti lietuviškųjų gubernijų XX a. pradžioje buvusios valstybinių taupomųjų kasų sistemos vaizdą ir jos struktūrą. Taupomųjų kasų kūrimui ir veiklai buvo būdingi tokie patys, kaip ir visos Rusijos imperijos, kredito sistemos atsilikimo nuo Vakarų Europos šalių, ekonominiai, politiniai ir socialiniai prieštaravimai. Taupomųjų kasų steigimą ir veiklą reguliavo jų įstatai, kuriuose buvo apibrėžtas taupomųjų kasų tikslas – suteikti galimybę nepasiturintiems asmenims mažomis sumomis kaupti lėšas ir už jas gauti palūkanas. Taupomųjų kasų operacijos buvo menkos. Nauji taupomųjų kasų įstatai buvo patvirtinti 1895 m. Taupomosioms kasoms vadovavo Rusijos valstybinis bankas. Naujuosiuose įstatuose buvo numatyta lengvesnė taupomųjų kasų steigimo tvarka. Buvo leista atidaryti taupomąsias kasas ir jų skyrius visuose miestuose ir gyvenamosiose vietovėse – prie valstybinio banko, iždinių, muitinių, visų vyriausybinių ir visuomeninių įstaigų, privačiose įstaigose ir įmonėse. Taupomųjų kasų tinklas plėtėsi, indėliai didėjo. Lietuviškosiose gubernijose taupomųjų kasų skaičius šiuo laikotarpiu padidėjo 1,45 karto. Didžiausi indėlių bendra suma, vidutiniškai vienai taupomajai kasai tenkanti indėlių suma ir taupomųjų knygelių skaičius buvo Vilniaus gubernijoje, mažiausi – Suvalkų gubernijoje. Taupomųjų kasų indėlių lėšos buvo investuojamos į valstybės obligacijas. Rusijos imperijos kredito išteklių formavimas okupuotų kraštų gyventojų santaupomis buvo viena iš kolonijinės politikos priemonių. Nusavintų Lietuvos indėlių Rusija iki šiol negrąžino. The article intends to restore the image and structure of state penny-banks that existed in Lithuanian guberniyas at the beginning of the 20th c. The economic, political and social factors which influenced the Russian empire retardation from the countries that belonged to Western Europe were typical for penny-banks' establishment and work as well. The establishment and work of state penny-banks was regulated by regulations that contained the determination of the aim of the penny-banks which was to give the opportunity for the needy to save their money in small sums and earn interest. The operations of penny-banks were small. The new regulations were validated in 1895. The Russian State Bank was in charge of penny-banks. The new regulations allowed an easier processes for the establishment of penny-banks. It was allowed to establish penny-banks and their departments under the State Bank, the treasury, customs, all governmental and public institutions, in private institutions and companies in all towns and villages The penny-banks' net and deposits had increased. The number of penny-banks had increased by 1.45 times in Lithuanian guberniyas at that period. The largest total sum of deposits, the largest average sum for one penny-bank and the biggest number of certificates of deposits was counted in Vilnius guberniya, the lowest rates were in Suvalkai guberniya. The deposits of penny-banks were invested into state bonds. The formation of the Russian empire credit resources by means of savings of the people from the occupied territories was one of the colonial politics means. Russia has not restored the expropriated deposits yet.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: