| Popis: |
Šio tyrimo objektas yra gamtos sąvokomis motyvuoti Vilniaus apskrities drimonimai. Iš 787 atrinktų vardų, funkcionuojančių šių dienų Vilniaus apskrityje, 65-iuose yra įprasminti gamtos konceptai. Į tyrimo lauką nepateko drimonimai, kurių motyvacija siejama su apylinkėse esančiomis gyvenvietėmis ar hidronimais. Iš viso tokių vardų yra 577. Taigi galima teigti, kad gamtos konceptas yra gana turtingas drimonimų motyvacijos šaltinis. Aiškios semantikos ir motyvacijos drimonimai sudaro beveik 88 proc. nagrinėtų vardų, t. y. 57 vardai. Juose yra įprasminti dominuojančios augmenijos (21), paplitusios gyvūnijos (4), miško tipo (15) ir miško kraštovaizdžio (17) konceptai. Ne visai aiškios semantikos ir motyvacijos drimonimai yra nulemti motyvuojančių apeliatyvų polisemijos (1), motyvuojančios sąvokos apeliatyvinės arba tikrinės prigimties (4), o kai kuriais atvejais – abiejų (3). Tyrimas priklauso kognityvinės onomastikos paradigmai, todėl teigiama, kad visiems vardams yra būdinga semantinė įkrova. Vardų konceptualizavimas pateikiamas per šaltinio ir tikslo sritis, iš kurių šaltinis yra apeliatyvas, o tikslas – drimonimas, t. y. apeliatyvas → konceptualioji struktūra → drimonimas. Šis modelis – tai Nicolo Dobričiaus (2010) pasiūlyto modelio adaptacija, realizuota autoriaus moksliniuose darbuose apie kognityvinį vardų aspeką ir vėliau taikyta Lietuvos mokslininkų darbuose (žr. Skorupa 2021; 2021a). Neabejojama, kad toponimai atspindi žmonių pasaulėvaizdį, juose išlieka įprasminta tautos istorija, dvasinis ir materialus gyvenimas, buitis ir santykis su supančia aplinka (Mickienė, Baranauskienė 2019). Gamta yra vienas iš žmoniją supančių elementų, taigi toponimai, iš kurių ir drimonimai, ne tik gali atskleisti, bet ir atskleidžia žmogaus bei gamtos sąveikos duomenis. Gamtos tematika toponimijoje yra gana dažna: aptariami kraštovaizdžio pokyčių atspindžiai (Garcia-Murrilo 2001), toponimuose įprasminta vietovės biologinė įvairovė (Fagundez, Izco 2016), oikonimuose išlikę gyvosios gamtos objektai (Beconytė et al. 2019), į floros ir faunos elementą saugančius toponimus žvelgiama kaip į etninio ir kultūrinio tapatumo ženklus (Skorupa 2021). Vilniaus apskrities drimonimai iki šiol nebuvo tiriami gamtos konceptualizavimo aspektu, todėl šio tyrimo duomenys atskleis teritorinę biologinę įvairovę, kraštovaizdžio ypatumus bei dominuojančias augmenijos ir gyvūnijos rūšis, taip išryškindami šio regiono gamtinį pasaulėvaizdį. Esminiai žodžiai: Vilniaus apskritis, drimonimai, toponimų konceptualizavimas, gamta, kognityvinė onomastika. The current research aims to shed some light on the conceptualization of physis1 in the drymonyms from present-day Vilnius County. The research is limited to the analysis of 65 names selected from the corpus of 787 drymonyms currently officially functioning in the territory of Vilnius County. Data were collected from printed ("Onomasticon of Lithuania’s Forests" (Part I, 1994)), electronic ("Electronic Nature Catalogue" (www.ezerai21.lt)) sources, and interactive maps ("Portal of Spacial Information of Lithuania" (www.geoporta.lt)). The study reveals that the domain of physis, in a broad sense, is an abundant motivation source. The drymonyms were divided into two groups, those of clear semantics and motivation and those of obscure semantics and motivation. The drymonyms of clear semantics and motivation conceptualize dominant vegetation species (21), fauna (9), forest type (15), and the peculiarities of the landscape (17). The group of obscure semantics and motivation presents an overview of names, the conceptualization of which is ambiguous due to the polysemy of the motivating appellative (1), the appellative or nominal nature of the motivating concept (5), or even both (3). Keywords: Vilnius County, drymonyms, conceptualization of toponyms, physis, cognitive onomastics. |
