| Popis: |
Straipsnyje nagrinėjama iškilaus lietuvių architekto prof. Rimanto Buivydo (1945–2017) kūrybinė veikla, susijusi su simbologijos ir viešųjų erdvių projektavimo temomis, kurias jis plėtojo kelis dešimtmečius. Tekste aptariama simbolių įkomponavimo į architektūros kūrinius tradicija, kurią architektas sąmoningai plėtojo, ir jo suprojektuotų viešųjų erdvių sąrangos bruožai. Šios tradicijos analizei pasitelkiamos R. Buivydui įtaką padariusių autorių Carlo Gustavo Jungo, Juano Edouardo Cirloto bei semiotiko ir estetiko Umberto Eco idėjos. Remiantis Buivydo kūrybinių darbų pavyzdžiais ir tiriamojo darbo palikimu, išryškinami architekto taikyti viešųjų erdvių kompozicinės ir estetinės raiškos principai. Daugiausia dėmesio skiriama simbolio kodavimo viešųjų erdvių planuose bei kompozicijos dominantėse – skulptūrose – aspektams. The article discusses the architectural design works of the renowned Lithuanian architect professor, Rimantas Buivydas, as they relate to symbolism and the themes of public space design. It also specifically deals with his participation in the tradition of placing symbols in architectural design projects and in his designs for public spaces. For the analysis of this tradition, ideas of Carl Gustav Jung, Juan Edouard Cirlot and Umberto Eco are used. From Buivydas’s architectural legacy as well as from his theoretical studies, the principles of composition for public spaces and the aesthetics of their architectural design are analyzed. The focus is mostly on how symbols are coded in the architectural design plans and sculptures that dominate in the compositions. |
