Kauno rajono vyresniųjų klasių moksleivių polinkio į savižudybę kitimai 2000-2010 metais ir jo ryšys su psichosocialiniais veiksniais

Autor: Evelina Globė, Antanas Goštautas
Rok vydání: 2013
Předmět:
Zdroj: Sveikatos mokslai 2013, t. 23, Nr. 5, p. 5-15.
ISSN: 1392-6373
2335-867X
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.111
Popis: Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas buvo įvertinti vyresniųjų klasių moksleivių polinkį į savižudybę bei jo kitimus 2000–2010 metais, nustatyti polinkio į savižudybę ryšį su psichosocialiniais veiksniais priklausomai nuo lyties. Tyrime dalyvavo Lietuvos administracinio rajono (Kauno raj.) vyresniųjų klasių (11, 12 kl.) moksleiviai. Tyrime dalyvavo 3603 tiriamieji: 2013 (55,9 proc.) merginų ir 1590 (44,1 proc.) vaikinų. Tyrimas buvo atliekamas penkis kartus ( 2000, 2001, 2002, 2006, 2010 metais). Darbe taikyta apklausa raštu moksleivių prisitaikymui nustatyti. (A. Goštautas, 1998). Pagal polinkio į savižudybę skalės įvertinimų išreikštumą tiriamieji, suskirstyti į tris grupes (nulinio, vidutinio ir aukštesnio polinkio) bei išskirti tiriamieji, bandę nusižudyti. Atlikta polinkio į savižudybę kitimų 2000-2010 metais analizė atskirai vaikinų ir merginų grupėse. Tyrimo duomenimis, 2000–2010 metais vyresniųjų klasių moksleivių (tiek merginų, tiek vaikinų) polinkis į savižudybę pagal polinkio į savižudybę skalės įvertinimus reikšmingai sumažėjo. Polinkis į savižudybę labiau būdingas merginoms nei vaikinams, tačiau stebima šio skirtumo nykimo tendencija – 2010 metais statistiškai reikšmingo skirtumo tarp merginų ir vaikinų polinkio į savižudybę nėra. Aukštesnio suicidiškumo tiriamųjų grupėje merginos pasižymi reikšmingai aukštesniais nei vaikinai depresiškumo, žemos savivertės, nerimastingumo, vienišumo, impulsyvumo, mokymosi ir elgesio problemų bei šeimos problemų rodikliais; vaikinai pasižymi reikšmingai aukštesniais nei merginos konfliktiškų santykių su mokytojais, narkotinių medžiagų vartojimo ir patirto smurto rodikliais. The purpose of the study was to assess the tendency towards suicide and its changes in 2000-2010 among male and female schoolchildren of 11th and 12th grades, establish relationship between male and female suicidal tendencies and psychosocial adjustment. Subjects in the study were schoolchildren of 11th and 12th grades of one of the administrative districts (Kaunas region) in Lithuania. There were a total of 3603 subjects: 2013 (55.9 %) female and 1590 (44.1%) male. The study was conducted in 2000- 2010 on five occasions (2000, 2001, 2002, 2006, and 2010). During the research the schoolchildren answered questionnaires to assess their adaptation in writing (A. Goštautas, 1998). According to the total score of Suicidal Tendencies Scale, three groups of suicidal tendencies were formed (zero, average and elevated suicidal tendencies). Subjects who attempted suicide were identified using relevant questions. The analysis of the changes in suicidal tendencies in 2000-2010 among male and female adolescent was performed. According to the research results there was a significant decline in suicidal tendencies among schoolchildren of 11th and 12th grades (both females and males) from 2000 to 2010 as measured by Suicidal Tendencies scale. Suicidal Tendencies scale scores are significantly higher for females than for males, but this difference between female and male gradually declined 2000-2010. There is no significant difference between female and male suicidal tendencies in 2010. In elevated suicidal tendencies group females have significantly higher scores of depression mood, low selfesteem, loneliness, anxiety, impulsivity, learning and behavioural problems, adverse family environment scales than male. Males have significantly higher scores of conflict-ridden relationships with teachers, experienced violence and substance abuse (alcohol, drugs, nicotine) scales than females.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: