Risk factors and treatment approaches to seasonal affective disorder: a review

Autor: J Dijokas, N Khawaja, V Jurgaitytė, P Rimkevičiūtė
Rok vydání: 2020
Předmět:
Zdroj: Neurologijos seminarai, Vilnius : Rotas, 2020, t. 24, Nr. 1, p. 26-34
Neurologijos seminarai, Vilnius : Rotas, 2020, t. 24, Nr. 1(83), p. 26-34
ISSN: 2424-5917
1392-3064
DOI: 10.29014/ns.2020.03
Popis: Sezoninė depresija – depresijos tipas, kuriam būdingas sezoninis simptomų pasireiškimas žiemą arba vasarą. Jos požymiai papras­tai pasireiškia 1-2 % bendros populiacijos, tačiau daugiau nei 30 laipsnių nuo pusiaujo nutolusiuose regionuose šis rodiklis sie­kia net 10-20 %. Kartais išskiriamas ir subsindrominis sezoninės depresijos tipas, kuris pasižymi to paties pobūdžio, tik lengves­niais sezoninio afektinio sutrikimo simptomais. Sezoninės dep­resijos atsiradimui įtakos turi ne tik aplinkos rizikos faktoriai, pa­vyzdžiui, dienos trukmė ar laikas, praleistas saulės šviesoje, bet ir genetiniai veiksniai bei neurocheminiai pokyčiai smegenyse – šiam sutrikimui būdinga heterogeniška rizikos veiksnių visuma. Cirkadinių ritmų sutrikimai ir neurotransmiterių, pavyzdžiui, se­rotonino, dopamino ar noradrenalino, disreguliacija yra vieni iš pagrindinių veiksnių, sukeliančių sezoninio afektinio sutrikimo simptomus. Simptomų remisijai įtakos turi ryškios šviesos tera­pija, taikoma reguliuojant pacientų cirkadinius ritmus, ir kognityvinė elgesio terapija, kuri netiesiogiai palengvina depresijos simptomus (pacientai mokomi valdyti stresą ir nerimą). Šiame straipsnyje palyginama sezoninės depresijos gydymo metodų veiksmingumas ir saugumas.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: