Clinical decision-making of anesthesiology residents in emergency medical care

Autor: Gintautas Valickas, Jūratė Šipylaitė, Pranas Puidokas, Jevgenija Olševska, Tomas Maceina, Andrius Macas
Jazyk: litevština
Rok vydání: 2016
Předmět:
Zdroj: International journal of psychology: a biopsychosocial approach, Kaunas : VDU, 2016, No 19, p. 9-34
International journal of psychology: a biopsychosocial approach [Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris]. 2016, Nr. 19, p. 9-34.
ISSN: 1941-7233
2345-024X
Popis: Mokslinė problema. Teikdami skubią medicinos pagalbą, anesteziologijosreanimatologijos srityje besispecializuojantys rezidentai rizikuoja priimti klaidin- gus sprendimus, galinčius nulemti paciento mirtį. Siekiant paaiškinti anesteziologijos- reanimatologijos rezidentų sprendimų priėmimo ypatumus, teikiant skubią medicinos pagalbą, kyla esminių problemų. Pavyzdžiui, neaišku, kokia yra euristikų, t. y. supaprastintų sprendimo priėmimo būdų, taikymo specifika anesteziologijos- reanimatologijos srityje. Be to, itin trūksta empirinių duomenų, galinčių paaiškinti euristikų taikymo ypatumus, esant stresinėms situacijoms, taip pat jų dinamiką, keičiantis darbo stažui. Tikslas – išsiaiškinti anesteziologijosreanimatologijos rezidentų euristikų taikymo ypatumus, teikiant skubią medicinos pagalbą. Įgyvendinant šį tikslą, atlikti du nepriklausomi tyrimai anesteziologijosreanimatologijos rezidentų euristikų taikymo ypatumams įvertinti: a) didėjant darbo stažui, b) stresinėmis aplinkybėmis. Metodika. Pirmą (tęstinio pobūdžio) tyrimą sudarė du etapai. Abiejų etapų metu rezidentai, įvardydami savo mintis žodžiu, sprendė po tris panašaus sudėtingumo medicinines situacijas. Antro tyrimo metu dalyviams taikyta „šalto vandens“ užduotis, siekiant sukelti fiziologinį stresą. Prieš šią užduotį ir po jos, naudojant pletizmografą, registruotas tyrimo dalyvių širdies ritmas. Vėliau esant tokioms sąlygoms, kaip ir pirmame tyrime, dalyviai sprendė tris medicinines situacijas. Tyrimo dalyvių atsakymus vertino du nepriklausomi ekspertai – gydytojai anesteziologai-reanimatologai. Rezultatai, išvados. Atlikta duomenų kiekybinė turinio analizė atskleidė, kad didėjant anesteziologijos-reanimatologijos rezidentų darbo stažui, mažėja pasiekiamumo ir didėja „inkaro“ euristikų taikymo dažnumas. Nustatyta, kad anesteziologijos-reanimatologijos rezidentai, taikydami ne daugiau kaip dvi euristikas, linkę priimti optimaliausius sprendimus, teikdami skubią medicinos pagalbą stresinėmis aplinkybėmis. Abiejų tyrimų rezultatai parodė, kad 32–38 proc. anesteziologijos-reanimatologijos rezidentų minčių, sprendžiant skubios medicinos pagalbos situacijas, pasireiškė kaip euristikos, o 3–11 proc. – kaip kognityvios klaidos. Background. The purpose of current work is to clarify characteristics of anesthesiologists’ use of heuristics in emergency medical care. Two separate studies were carried out to evaluate the characteristics of anesthesiologists’ use of heuristics: (a) according to gained experience; (b) and under stressful conditions. Methods. First (longitudinal design) study was comprised of two phases 10–11 months apart. In both phases, participants solved three vignettes that required the provision of emergency medical care. In the second study, participants solved three medical vignettes under stressful conditions (i.e. under the influence of the cold pressor test). Physiological data – participants’ heart rate – was registered using finger plethysmograph before and after the cold pressor test. The adequacy of decisions were evaluated independently by two experts in anesthesiology. Results and conclusions. Results of quantitative content analysis of the first longitudinal design study showed a decrease in the use of availability and an increase in anchoring and adjustment of heuristic as anesthesiology residents become more experienced. Results of both studies indicate that 32–38% of all anesthesiology residents’ thoughts are heuristic in nature and 3-11% of all thoughts are cognitive errors.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: