Seniausi XV a. miestiečių gyvenamieji namai Kaune
| Autor: | Mindaugas Bertašius |
|---|---|
| Jazyk: | angličtina |
| Rok vydání: | 2016 |
| Předmět: |
Archeology
Brick business.industry Mediniai pastatai su rūsiais Archeologiniai tyrinėjimai / Archaeological investigations Ancient history Masonry Kaunas. Kauno kraštas (Kaunas region) Archaeology Urban structure Geography Lietuva (Lithuania) Archaeological research Urban planning Square (unit) Old town business Architektūra / Architecture Miestai ir miesteliai / Cities and towns Urban environment Gyvenvietės (archeologija) / Settlements (Archaeology) Pastatai. Namai / Buildings. Houses |
| Zdroj: | Archaeologia Baltica 2016, t. 23, p. 225-234. |
| ISSN: | 1392-5520 2351-6534 |
| Popis: | Tyrimai Kaune atskleidė, kad miestas buvo naujai suplanuotas ir kurtas LDK valdovo Vytauto pastangomis. Naujai suplanuotame mieste įsitvirtina naujas urbanistinis modelis. Dėl dirvožemio struktūros ir istorinės raidos specifikos iš archeologinių tyrimų Kaune geriau žinoma miesto plano raida, bet išlieka problemiškas klausimas dėl ankstyviausių miestietiškų pastatų raidos. Seniausios gyvenvietės pėdsakų (datuojami nuo IV–VI a. iki XIV a.) atrandame pietinėje ir vakarinėje senamiesčio dalyse. Aktyvesnio gyvenimo ženklai siejami su XIV a. antrosios pusės ir pabaigos laikotarpiu (1 pav. ). XV a. pr. miestui gavus Magdeburgo teisę, naujai suplanuotame mieste kuriasi atsikėlėliai, plačiai plinta naujoji keramika. Miestas įgyja planinę struktūrą su pagrindinėmis ašimis (1 pav.). Kai kuriose vietose senamiestyje aptinkamas sudėtingos struktūros sluoksnis, kuris leidžia rekonstruoti nuolatinę kaitą, dažną medinių pastatų perstatymą. Kaune dalies pastatų užpilde aptikta XIV ir XV a. sandūros ir XV a. laikotarpio (3, 4, 6, 8 pav.) lipdytų puodyninių koklių (7 pav.). Nors trūksta argumentų, bet šio laikotarpio pėdsakai labai primena Rygos, Liubeko ir kitų miestų ankstyvajam statybų etapui būdingus pastatus su pusrūsiais. Visų pastatų padėtis atitiko suplanuoto miesto urbanistinę struktūrą. Tyrinėti pastatai galėtų reprezentuoti ankstyvąjį gotikinio miesto raidos etapą. XV a. mieste atsirado pirmieji visuomeniniai pastatai – bažnyčios. Kiek vėliau ima rastis pirmieji mūro namai. Jų pasirodymas sietinas su XV a. viduriu ar pabaiga – XVI a. pirmąja puse. Šio etapo mūriniai miestiečių namai – tai dideli ir palyginti ilgi mūriniai pastatai, kuriems būdinga didesnė erdvė, suskaidyta skirtingo dydžio patalpų. Sprendžiant iš dydžio (vyrauja apie 8,6–9,2x22–26 m pastatai), rūsio ir išlikusių sienų storio (rūsio sienos – apie 1,2 m storio), daugiausia tai turėjo būti dviaukščiai mūro namai. To meto miesto vaizde jie ryškiai skyrėsi iš aplinkinių pastatų, neretai užimdami dominuojančią padėtį kampiniame kvartalo sklype (9 pav.). The article discusses the evolution of the earliest buildings in the urban environment of Kaunas Old Town. Archaeological research has revealed clear traces of wooden buildings in Medieval Kaunas dating from the turn of the 14th and 15th centuries and from the early 15th century. The earliest buildings of this type, with basements, were in line with the planned urban structure of the town. They were found in some blocks of the southern part of the Old Town, on the western part of Market Square, and by the main street. In all cases, the traces found are very similar. The wooden buildings and their locations in the newly planned town reveal the initial stages in the town’s growth. Masonry houses evolved in Kaunas in several stages. Churches, the first public buildings, appeared in the newly founded town. The next stage is associated with the early development of masonry public buildings from the mid-15th century to the first half of the 16th century. The earliest brick houses emerged in various locations in the urban space. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|