| Popis: |
Baltų kalbų veiksmažodžiai, liet. 'kláusti', 'klausýti', latv. 'klàust' ir 'klàusît / klaũsît' pasižymi įdomiais morfologiniais ir akcentologiniais požymiais. Ilgą laiką tai domino kalbininkus, kaip rodo daugybė ankstesnių tyrimų, pradedant Schulze (1904). Nepaisant keleto iki šiol pateiktų pasiūlymų, tyrėjai dar nesutarė dėl istorinės 'kláusti' akūtinio kirčiavimo interpretacijos ar dėl veiksmažodžio 'kláusti' santykio su giminingais žodžiais ne tik baltų slavų, bet ir indoeuropiečių kalbose. Šiame straipsnyje bus dar kartą išnagrinėti visi autorei prieinami svarbūs duomenys ir hipotezės bei ieškoma labiau tikėtino istorinio aiškinimo. Raktažodžiai: Baltų ir slavų kalbų istorinė morfologija, indoeuropiečių desideratyvai, iteratyvai, baltų tranzityvinės ia-kamieno esamojo laiko formos, baltų intranzityviniai inchoatyvai. The Baltic verbs, Lith. 'kláusti' ‘to ask questions’, 'klausýti' ‘to listen’, Latv. 'klàust' ‘to ask questions’ and 'klàusît / klaũsît' ‘to listen’ exhibit intriguing morphological and accentological distributions. For a long time, this has interested linguists as shown by numerous previous studies starting with Schulze (1904). Despite several proposals put forward so far, researchers have not yet agreed on a historical interpretation of the acute tone of Lith. 'kláusti', or on the historical relationship of 'kláusti' to its cognates not only in Balto-Slavic but also in Indo-European languages. In this paper, all the relevant data and hypotheses available to the current author will be examined again, and a more probable historical interpretation will be sought. Keywords: Balto-Slavic historical morphology, Indo-European desideratives, iteratives, Baltic transitive ia-presents, Baltic intransitive inchoatives. |
