Pilietinio nepaklusnumo ir liberalios demokratijos suderinamumo problema šiuolaikinėje teisės filosofijoje

Autor: Jūratė Černevičiūtė
Rok vydání: 2002
Předmět:
Zdroj: Problemos, Vol 61 (2002)
Problemos, 2002, t. 61, p. 44-58
Problemos 2002, t. 61, p. 44-58.
Problemos, Vol 61 (2014)
Problemos : mokslo darbai, 2002, t. 61, p. 44-58
ISSN: 2424-6158
1392-1126
DOI: 10.15388/problemos.2002.61.6736
Popis: Straipsnyje aptariami svarbiausi pilietinio nepaklusnumo problemos demokratinėje valstybėje analizės šiuolaikinėje teisės filosofijoje rezultatai. Apžvelgiama pilietinio nepaklusnumo formų raida ir jų šiuolaikinė įvairovė. Analizuojama pilietinio nepaklusnumo sąvoka, jo skirtumai nuo atsisakymo ir vengimo dėl sąžinės motyvų, pagrindiniai požiūriai, susiję su įstatymo ir moralinio įsitikinimo konfliktu. Ypatingas dėmesys skiriamas klausimui, ar pareiga paklusti įstatymui gali būti laikoma moraline pareiga ir kaip pilietinio nepaklusnumo vertinimas priklauso nuo tos pareigos pagrindimo būdo. Kaip nuodugniausia ir labiausiai priimtina problemos analizė įvertinama Johno Rawlso pilietinio nepaklusnumo teorija. Prasminiai žodžiai: teisės filosofija, pilietinis nepaklusnumas, sąžinės ir įstatymo konfliktas, moralinė pareiga paklusti įstatymui, Johno Rawlso pilietinio nepaklusnumo teorija. THE PROBLEM OF THE COMPATIBILITY OF CIVIL DISOBEDIENCE WITH LIBERAL DEMOCRACY INCONTEMPORARY PHILOSOPHY OF LAW Jūratė Černevičiūtė Summary The article considers topical issues in the current discussion on the problem of civil disobedience in the democratic state among the contemporary philosophers of law. This discussion includes, first, a short historical survey of the evolving forms of the civil disobedience from times of H. D. Toreau till current attempts to use the cyberspace for the acts of civil disobedience. Secondly, the analytical problem how to define the concept of "civil disobedience" is scrutinized, paying special attention to differences between the acts of civil disobedience and those of evasion and conscientious refusal. Thirdly, the idea that obedience to law is a moral duty is critically explored, accepting the conclusion of J. Feinberg that such obedience neither is prima facie duty nor can be deduced from other moralprima facie duties. In other respects, J. Rawls' views on the conditions of the viability of the civil disobedience in the liberal democratic society are judged as most penetrating and acceptable. Keywords: Philosophy of law, civil disobedience, the collisions between law and conscience, obedience to law as moral duty, John Rawls on civil disobedience.
Databáze: OpenAIRE