Motinų vidinės darnos ir kūdikių motorinės raidos subjektyvaus vertinimo sąsajos

Autor: Juozas Raistenskis, Vilma Dudonienė, Lina Budrienė, Veslava Radzevič, Viktorija Sytnikova
Přispěvatelé: Lietuvos sporto universitetas, Klaipėdos universitetas
Jazyk: angličtina
Rok vydání: 2021
Předmět:
Zdroj: Reabilitacijos Mokslai: Slauga, Kineziterapija, Ergoterapija, Vol 2, Iss 23 (2021)
Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija, Kaunas : Lietuvos sporto universitetas, 2020, 2(23), p. 84-93
ISSN: 2538-8673
2029-3194
Popis: Tyrimo pagrindimas. Depresijos simptomų turinčios moterys mažiau domisi kūdikio raida, todėl turi mažiau žinių, nemoka tinkamai įvertinti raidos etapų, ir tai gali turėti įtakos motinos požiūriui į kūdikį, jo poreikių supratimui bei tenkinimui. Prastas vidinės darnos jausmas yra siejamas su didesniu stresu ir yra vienas svarbiausių depresijos rizikos veiksnių. Todėl negalima atmesti galimybės, kad vidinės darnos jausmas, turėdamas stiprią įtaką motinų psichologinei sveikatai, gali turėti įtakos ir kūdikio raidai. Tikslas – nustatyti sąsajas tarp motinų vidinės darnos lygio, motinų darnos su kūdikiu ir kūdikių motorinės raidos subjektyvaus vertinimo. Metodai. Apklausoje dalyvavo 41 motina. Buvo naudojami penki klausimynai: sociodemografinių klausimų anketa; ,,Vidinės darnos“ ir ,,Vidinės darnos su kūdikiu“ klausimynai, skirti įvertinti motinų vidinę darną, jos darną su kūdikiu; motinų kasdienio streso vertinimo,,Kasdienių rūpesčių skalė“; taip pat buvo modifikuota į klausimyną Alberta kūdikių motorinės raidos skalė tuo tikslu, kad motinos galėtų pačios įvertinti savo kūdikio motorinį vystymąsi. Rezultatai. Motinoms, patiriančioms stiprų stresą, vidinės darnos balų vidurkis (44,9 ± 7,89) buvo statistiškai reikšmingai žemesnis, lyginant su motinomis, kurios stipraus streso nepatiria (49,9 ± 4,61). Nustatytas stiprus koreliacinis ryšys tarp motinų vidinės darnos ir darnos su kūdikiu (r = 0,72; p = 0,003). Motinų subjektyvus jų kūdikių motorinės raidos vertinimas nepriklausė nuo motinų vidinės darnos balo (r = 0,13; p > 0,05). Taip pat kūdikių motorinei raidai neturėjo įtakos motinų vidinė darna (r = 0,03; p > 0,05). Išvada. Stiprios vidinės darnos motinos pasižymi ir stipria darna su kūdikiu. Subjektyvus kūdikių motorinės raidos vertinimas nepriklausė nuo motinų vidinės darnos lygio.
Research background. Depressive mothers are less interested in the development of the infant and therefore have less knowledge about infant’s development. It can affect mother’s attitude towards the infant. Many sources state that a poor sense of coherence (SOC) is associated with increased stress, also SOC is one of the risk factors for depression. So, there is possibility that mother’s SOC can affect motor development of infant. The aim of the study was to evaluate relationship between subjective evaluation of maternal sense of coherence and infant motor development. Research methods. Forty-one mothers were surveyed by five questionnaires: sociodemographic block, Sense of Coherence Scale, Coherence with a baby scale, Daily hassles scale, and Alberta Infant Motor Scale, which was modified into a questionnaire to allow mothers independently evaluate their baby’s motor development. Research results. According to the study, mothers under severe stress had a statistically significant lower mean score of SOC (44.9 ± 7.89) compared to mothers who did not experience severe stress (49.9 ± 4.61) (p = 0.01). A strong correlation was observed between maternal sense of coherence and coherence with the baby (r = 0.72; p = 0.003). Subjective evaluation of infants’ motor development done by their mothers did not depend on the Sense of Coherence (r = 0.13; p = 0.14). There was no significant relationship between motor development of infants and maternal Sense of Coherence (r = 0.03; p = 0.40). Conclusion. Mothers with a strong sense of coherence also had strong coherence with the infant. Maternal Sense of Coherence had no statistically significant relationship with the baby’s motor development.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: