Orumas pandemijos metu: moralinis jausmas, vaizduotė ir komunikacija

Autor: Gintautas Mažeikis
Rok vydání: 2020
Předmět:
Zdroj: Darbai ir dienos [Deeds and Days]. 2020, t. 74, p. 99-121.
ISSN: 2335-8769
1392-0588
Popis: Straipsnio1 tikslas – kritiškai svarstant moralinio jautrumo, simbolinio mąstymo konfigūracijų ir komunikacijos sankirtas, aiškinti orumo būklę ir tapsmą pandemijos metu. Moralinio jautrumo (A. Smith, D. Hume) intensyvumas, moralinė vaizduotė (M. Johnson, L. Donskis) ir vieša komunikacija (J. Habermas, A. Honneth) mums bus aiškinančioji koordinačių sistema, kuria galima pamatuoti orumo tapsmą. Nagrinėjama straipsnio problema yra: kaip vyksta orumo kismas pandemijos krizės laikotarpiu, skirtingai nei vykstant revoliucijoms ar karo žygiams, siekiant darbo ar sporto laimėjimų. Remiantis moralinio jautrumo, moralinės vaizduotės ir komunikacinio veiksmo teorija nagrinėjami G. Boccaccio’o, T. Manno, A. Camus, J. Saramago, J. Biliūno, K. Bradūno, K. Sabaliauskaitės minimi pandemijų atvejai. Straipsnyje teigiama, kad moralinis jautrumas siejamas su orumu ir dar turi būti išaukštintas, sublimuotas, tapti turiningas, kol jis įgis visuomeninę, viešąją reikšmę. Literatūros kūriniuose vaizduojami paveikslai įgyja socialinę-politinę reikšmę tada, kai įtraukiami į viešąją komunikaciją ir bandoma rasti sutarimą dėl gyvenimo būdo. Pandemija, kaip išimties būklė, yra iššūkis, kuris pamatuoja jautrumą, vaizduotę ir komunikaciją dėl žmonių tarpusavio santykių: pagarbos, vertybių ir jų turinio. Straipsnyje orumas laikomas pamatine moraline kategorija, lygiaverte laisvės ar lygybės sąvokoms. Kita vertus, orumas nagrinėjamas kaip socialinės-politinės komunikacijos, kaip tapsmo, kaip skirtybių kategorija: kiekviena socialinė grupė ir klasė puoselėja skirtingą orumo turinį bei patyrimą ir todėl negali būti vieno, primestinio, aiškinimo, o tik viešas dialogas ir susitarimai. Tačiau ne tik išorinė autoritarinė valdžia, ne tik religiniai ar ideologiniai dogmatai, bet ir šiuolaikinė reginių ir entertainmento (pasilinksminimo) visuomenė, malonumo paskirstymas (distribucija), represyvi desublimacija (H. Marcuse) yra tai, kas griauna orumo reikšmes, ėsdina jo turinį. Išimties būklė dažniausiai ignoruoja visuotinę žmogaus teisę į orumą, svarbesniais laikydama sveikatą bei saugumą ir su jais siedama biopolitinę reguliaciją, stebėjimą ir kontrolę kaip aukštesnius pagal svarbą faktorius, ir neaptaria, kas galėtų kompensuoti, o gal ir paskatinti orumo tapsmą. The aim of the article is to explain the becoming and the state of dignity during a pandemic by critically considering the intersections of moral sensitivity, symbolic thinking configurations, and public communication. The intensity of moral sensitivity (A. Smith, D. Hume), moral imagination (M. Johnson, L. Donskis), and public communication (J. Habermas, A. Honneth) composes a coordinate system of understanding in which the development of dignity can be revised. Moral sensitivity, moral imagination, and social-political communication are axes that could help to understand the event of disease. The main method of analysis is applying Critical Theory (E. Bloch, H. Marcuse, J. Habermas, G. Deleuze) and dialectics (Hegel, T. Adorno) to understand fictional literature in all the three dimensions. The novels of Giovanni Boccaccio, Thomas Mann, Albert Camus, and José Saramago are interpreted to reveal the role of pandemics in the becoming of the dignity on the basis of consistencies and inconsistencies in the system of moral sensibility, moral imagination, and normative communication. The theory of dignity was presented by E. Bloch and his idea that dignity and hope depend on poetry, fiction, utopias and transcend everyday rationality, sublate (Aufhebung) instrumental reason, and overcome reification. The sensibility and social relations were interpreted in the existential phenomenology of A. Šliogeris; moral imaginary and history of ideas were presented in the context of Donskis’s books; communicative action and consciousness of the dignity (Würde) were reflected by J. Habermas. The chosen method of interpretation explains the shifting moral relationships in the situation of disease and death. The pandemic was interpreted as a fold (G. Deleuze) which consists of bio, social, artistic, and political elements.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: