| Popis: |
Tyrimo tikslas. Pastaraisiais dešimtmečiais sveikatos priežiūros įstaigos vis dažniau susiduria su situacijomis, kai, norint teikti efektyvias ir kokybiškas paslaugas reikalingas komandinis darbas. Sveikatos priežiūros specialistų negebėjimas dirbti kartu komandoje yra viena iš sistemos nesėkmių, dėl kurių gali nukentėti pacientų saugumas. Todėl mūsų tyrimo tikslas buvo ištirti pirminės sveikatos priežiūros (PSP) specialistų požiūrį į komandinį darbą ir rasti sąsajas tarp požiūrio į komandinį darbą bei sociodemografinių rodiklių. Tiriamųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Tyrimo dalyviai buvo 94 viešosiose ir privačiose Klaipėdos miesto PSP įstaigose dirbantys PSP darbuotojai, iš jų: 42 slaugytojos, 38 šeimos gydytojai (ŠG), 3 gydytojai psichiatrai, 7 psichikos slaugytojai, 4 socialiniai darbuotojai. PSP specialistų požiūrio į komandinį darbą vertinimui naudotas,,Požiūrio į komandinį darbą klausimynas“ (TeamSTEEPS). Atlikta požymių dažnio ir neparametrinė analizė. Rezultatai. Bendras komandinio darbo vertinimo balas 4,0±0,3. Analizuojant požiūrio į komandinį darbą Klausimyno kategorijas, aukščiausias atsakymų vidurkis nustatytas situacijos stebėsenos (4,2±0,4) ir komandos struktūros kategorijose (4,2±0,4), o mažiausias – tarpusavio paramos kategorijoje (3,7±0,5). Tiriant atsakymus apie lyderystę, pastebėta, kad mažiausiai apklaustųjų (69,1 proc.) sutiko su teiginiu, kad tinkamo komandos elgesio formavimas yra lyderio atsakomybė. Tarpusavio paramos kategorijoje 46,8 proc. respondentų sutiko su teiginiais, kad pagalbos prašymas kito komandos nario rodo, jog asmuo nežino, kaip efektyviai atlikti savo darbą bei 41,5 proc. – kad komandos narių asmeniniai konfliktai nedaro įtakos pacientų saugumui. Bendravimo kategorijoje 62,7 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad beveik neįmanoma išmokyti asmenis pagerinti bendravimo įgūdžius. Didžiausi skirtumai tarp respondentų atsakymų nustatyti tarpusavio paramos kategorijoje: jaunesnių nei 50 metų respondentų tarpusavio paramos srities klausimų vidutinis įvertinimas didesnis, lyginant su vyresniais nei 50 metų (atitinkamai 3,8 ir 3,6; p = 0,01), universitetinį išsilavinimą turinčiųjų apklaustųjų – didesnis nei turinčių žemesnį nei universitetinį išsilavinimą (atitinkamai – 3,8 ir 3,6; p = 0,04), didesnę nei 1500 pacientų apylinkę turinčių – didesnis nei iki 1000 pacientų turinčiųjų (atitinkamai – 3,8 ir 3,5; p = 0,04), mažesnį nei 25 metų darbo stažą turinčių – didesnis nei daugiau kaip 25 metų darbo stažą turinčių (atitinkamai – 3,9 ir 3,5 p = 0,00), mažesnį kaip penkių pacientų konsultacijų namuose skaičių per savaitę didesnis nei tų, kurie konsultavo penkis ir daugiau pacientus (3,8 ir 3,5, atitinkamai, p = 0,01). Konsultuojančiųjų 20 ir mažiau pacientų kabinete vidutinis komandos struktūros įvertis buvo didesnis nei konsultuojančiųjų 30 ir daugiau pacientų (atitinkamai – 4,2 ir 3,9; p = 0,04). Išvados. PSP specialistai pozityviai vertina komandinį darbą savo įstaigose ir turi palankų požiūrį į darbą komandoje: bendras komandinio darbo vertinimo balas 4,0, kiek mažesnis įvertis tarpusavio paramos srityje. Didesni požiūrio į komandinį darbą trūkumai nustatyti tarpusavio paramos (baimė prašyti kito komandos nario pagalbos bei tarpasmeniniai konfliktai), bendravimo (nuostata, jog bendravimo įgūdžių negalima pagerinti), lyderystės (lyderio atsakomybės nuvertinimas) srityse. Pozityvesnį požiūrį į komandinį darbą turi jaunesni, trumpesnį darbo stažą bei aukštesnį išsilavinimą, didesnę apylinkę turintys bei mažiau pacientų įstaigoje ir namuose konsultuojantys respondentai. Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos Mokslo Tarybos finansuojamą projektą „Integrali psichinę negalią turinčių vyresnio amžiaus asmenų priežiūra: tarpsektorinio bendradarbiavimo modelio sukūrimas“ (S-MIP-17-121). |
