Potrauminės epilepsijos ypatumai

Autor: Agnė Šmigelskytė, Giedrė Gelžinienė, Monika Remenčiūtė, Giedrė Jurkevičienė
Rok vydání: 2019
Předmět:
Zdroj: Neurologijos seminarai. 22:188-193
ISSN: 2424-5917
1392-3064
Popis: Įvadas. Potrauminė epilepsija – galvos smegenų traumos (GST) sukeltas centrinės nervų sistemos sutrikimas, kuriam būdingas ilgalaikis polinkis kartotis epilepsijos priepuoliams (EP). GST yra dažniausia jaunų suaugusiųjų epilepsijos priežastis ir svarbus rizikos veiksnys vaikams, didinantis tikimybę susirgti 7 kartus. Potrauminė epilepsija Europos valstybėse sudaro nuo 2 iki 16 % visų epilepsijos atvejų. Tai yra ir viena sunkiausiai gydomų epilepsijos formų – net trečdaliui pacientų gydymas vaistais neefektyvus. Dėl šios priežasties neigiamai paveikiama pacientų gyvenimo kokybė, didėja sergamumas depresija ir nerimu. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Atlikta retrospektyvi LSMUL KK Nervų sistemos ligų ambulatoriniame skyriuje 2014–2015 m. dėl potrauminės epilepsijos gydytų pacientų ambulatorinių kortelių duomenų analizė. Rinkti demografiniai (amžius, lytis) ir klinikiniai (GST sunkumas, laikotarpis nuo GST iki EP pasireiškimo, EP dažnis, gydymas vaistais nuo epilepsijos (VNE)) duomenys. Gautų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant „Microsoft Excel“ ir SPSS 23 programas. Rezultatai. Tiriamųjų grupėje (n = 76) buvo 33 (43,3 %) moterys ir 43 (56,7 %) vyrai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 45,2 ± 11,9 m. Laikotarpis nuo GST iki EP pasireiškimo vidutiniškai truko 5,5 ± 7,6 m. Per pirmuosius metus po GST EP pasireiškė 29 tiriamiesiems (38,2 %), per antruosius – 11 (14,5 %), per trečiuosius ir vėliau – 36 (47,3 %). Nenustatyta koreliacija tarp tiriamųjų amžiaus GST metu ir laikotarpio nuo GST iki EP pasireiškimo (r = - 0,01, p > 0,05). EP pasireiškė praėjus 8,0 ± 9,3 m. po lengvos GST, po vidutinės ar sunkios GST – 4,8 ± 7,7 m. (p > 0,05). EP ≥ 1 k./sav. kartojosi 2 (22,2 %) tiriamiesiems, patyrusiems lengvą GST, ir 3 (7,3 %) tiriamiesiems, patyrusiems vidutinę ar sunkią GST (p > 0,05); atitinkamai, < 1 sav. – ≥ 1 mėn. – 0 ir 10 (24,4 %); < 1 k./mėn. – 7 (77,8 %) ir 28 (68,3 %) (p > 0,05). Amžiaus vidurkis GST metu 1 VNE gydomų tiriamųjų buvo 26,3 ± 15,0 m., 2 VNE – 19,3 ± 12,3 m., 3 ir daugiau VNE – 14,6 ± 7,0 m. (p < 0,05). 1 VNE gydomų tiriamųjų amžiaus vidurkis GST metu skyrėsi nuo gydomų 2 ir 3 ar daugiau VNE (p < 0,05). Vienu VNE gydomi tiriamieji EP vidutiniškai patyrė 10,7 ± 19,0 priepuolių per metus, 2 VNE – 15,1 ± 26,6 priepuolio per metus, 3 ir daugiau VNE – 51,1 ± 54,0 priepuolius per metus (p < 0,05). Trimis ar daugiau VNE gydomi tiriamieji EP patirdavo dažniau nei gydomi 1 arba 2 VNE (p < 0,05). Išvados. EP prasidėdavo praėjus vidutiniškai 5 m. po GST. Per pirmuosius metus – trečdaliui, praėjus 3 m. ir daugiau – pusei tiriamųjų. Maždaug dešimtadalis patirdavo labai dažnus EP (daugiau kaip 1 k./sav.). Sąsaja tarp lyties, amžiaus GST metu, GST sunkumo ir laikotarpio nuo GST iki EP pasireiškimo nenustatyta, tačiau buvo stebima kryptinga tendencija EP pasireikšti ankstesniu laikotarpiu, jei tiriamasis patyrė vidutinę ar sunkią GST. Sąsaja tarp EP dažnio ir tiriamųjų lyties, amžiaus, amžiaus GST metu, traumos sunkumo ir laikotarpio nuo GST iki EP pasireiškimo nenustatyta. Sąsaja tarp lyties, GST sunkumo ir VNE skaičiaus taip pat nenustatyta. Vienu VNE gydomų tiriamųjų amžiaus vidurkis GST metu buvo didesnis nei gydomų dviem, trimis ar daugiau VNE. Trimis ir daugiau VNE gydomi tiriamieji dažniau patyrė EP, nei gydomi vienu ar dviem VNE.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: