DIABETO PRIEŽIŪROS KLINIKINIS AUDITAS VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINĖS SANTARIŠKIŲ KLINIKŲ ŠEIMOS MEDICINOS CENTRE

Autor: Laura Šiaulienė, Inga Juchnevičienė, Živilė Bukelskienė, Žydrūnė Visockienė, Vytautas Kasiulevičius, Roma Puronaitė, Lina Vencevičienė, Kristina Lyskoit, Jekaterina Patrova, Justė Beišytė
Rok vydání: 2014
Předmět:
Zdroj: Medicinos teorija ir praktika. 20:387-394
ISSN: 1392-1312
Popis: Raktiniai žodžiai: cukrinis diabetas, metabolinė kontrolė, ambulatorinė priežiūra, klinikinis auditas. Tikslas. Įvertinti cukriniu diabetu sergančių pacientų, gydomų Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centre, priežiūrą, palyginti su Lietuvoje galiojančiomis rekomendacijomis. Tyrimo medžiaga ir metodai. Diabetu sergančiųjų, 2011–2012 metais gydytų Šeimos medicinos centre duomenys surinkti retrospektyviai iš elektroninės duomenų bazės ir pacientų ambulatorinių kortelių. Duomenų rinkimo forma sudaryta atsi- žvelgiant į rekomendacijose apibrėžtus parametrus. Vertintos pagrindinės charakteristikos, diabeto komplikacijos, lydinčios ligos bei diabeto priežiūros rodikliai: glikuotas hemoglobinas, rekomenduojami atlikti tyrimai (lipidograma, kreatinino kiekis kraujyje, šlapimo tyrimas, albuminurija), oftalmologo, endokrinologo konsultacijos, pacientų mokymas bei pėdų apžiūra. Rezultatai. Atlikta restrospektyvi 315 pacientų (53 proc. moterų; 90 proc. 2 tipo cukriniu diabetu sergantieji) duomenų analizė. Vidutinis pacientų amžius – 64,4 ± 13,9 metų (sergančių 1 tipo diabetu – 38,2 ± 15,9; 2 tipo diabetu – 67,3 ± 10,2); vidutinė diabeto trukmė – 8,2 ± 8,1 metų (15,6 ± 14,1; 7,4 ± 6,6); kūno masės indeksas – 31,8 ± 5,9 kg/m2 (24,9 ± 4,9; 32,5 ± 5,6); liemens apimtis – 106,1 ± 12,8 cm (94,5 ± 6,4; 107,4 ± 12,7). Vidutinis glikuotas hemoglobinas – 6,9 ± 1,3 proc. (8,1 ± 1,9; 6,7 ± 1,1), tikslinį glikuotą hemoglobiną ( 7 proc.) pasiekusių pacientų dalis – 67 proc. (29; 71). Diabetinė nefropatija, polineuropatija, retinopatija ir angiopatija nustatyta atitinkamai 15,6; 38,4; 19,4 ir 6 proc. pacientų, dažniau – 1 tipo diabetu sergantiesiems. Arterinė hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligos, dislipidemija nustatyta atitinkamai 88,9; 40,6 ir 73,4 proc. pacientų, dažniau 2 tipo diabeto grupėje. Duomenų apie kūno masės indeksą, liemens apimtį, pacientų mokymą trūko atitinkamai 44,2; 74,3 ir 91,4 proc. atvejų. Informacijos apie pėdų apžiūrą, akių dugną, šlapimo tyrimą, albuminuriją, kreatinino kiekį kraujyje, lipidogramą trūko atitinkamai 81,4; 47,6; 64,8; 89,8; 31,1 ir 44,8 proc. atvejų. Esant nepakankamai glikemijos kontrolei, tik 68 proc. pacientų nukreipti į endokrinologo konsultaciją. 2011 ir 2012 metų diabeto priežiūros rodikliai reikšmingai nesiskyrė. Išvados. Klinikinio audito metu nustatyta, jog Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centre didžiajai daliai diabetu sergančių pacientų pasiekta labai gera glikemijos kontrolė, ypač 2 tipo cukrinio diabeto grupėje. Ta- čiau pacientų mokymas, diabeto komplikacijų ir kardiovaskulinės rizikos veiksnių išaiškinimas, lyginant su galiojančiomis rekomendacijomis, yra nepakankamas. Tyrimo rezultatai nubrėžia gaires diabetu sergančiųjų priežiūros gerinimui centre bei pagrindžia panašių tyrimų poreikį kitose ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigose.
Databáze: OpenAIRE