| Popis: |
Straipsnyje aptariamos baristų darbo stovimoje padėtyje pasekmės, analizuojamas kineziterapijos poveikis šio darbo specifikos paveiktoms baristų fizinėms ypatybėms ir laikysenai. Tyrimo tikslas – įvertinti kineziterapijos poveikį baristų laikysenai ir fizinėms ypatybėms. Tirti 19-25 metų baristai. Tiriamojoje grupėje buvo 16, o kontrolinėje – 15 baristų (iš viso 31). Naudota mokslinės literatūros analizė, testavimas. Atlikti tiriamųjų antropometriniai matavimai (matuotas ūgis, svoris ir KMI). Laikysena vertinta taikant W.W.Hoeger laikysenos vertinimo skalę. Fizinės ypatybės analizuotos taikant Rufjė testą (aerobinės ištvermės vertinimas), atliekant liemens raumenų statinės ištvermės vertinimą pagal McGill metodiką, stuburo paslankumo vertinimą, 90-90 testą (tiesios blauzdos kėlimo testas) ir Y pusiausvyros testą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad išanalizavus visų tiriamųjų rodiklius prieš tyrimą, pastebėtas normų neatitikimas. Puikios laikysenos normų neatitiko 35,5 proc. tiriamųjų, didelio aerobinio pajėgumo – 58,1 proc., pilvo-nugaros bei kairiojo-dešiniojo šonų raumenų statinės ištvermės normų atitinkamai 41,9 ir 12,9 proc., PGA normos neatitiko 45,2 proc. tiriamųjų. Taikant kineziterapiją tiriamojoje grupėje, pagerėjo visos fizinės ypatybės ir laikysena. Kontrolinėje grupėje laikysena nepakito, o fizinės ypatybės kito nežymiai. Analizuojant tiriamosios ir kontrolinės grupių kineziterapijos efektyvumą pastebėta, kad kineziterapija, atliekama prižiūrint specialistui, yra efektyvesnė, nes specialistas turi žinių ir įgūdžių pastebėti bei koreguoti pratimus ar laikyseną. Savarankiškai atliekama kineziterapijos procedūra gali tapti nesaugi, nes jei asmuo nebus kompetentingas pratimų metu pastebėti savo klaidų, jos netaisomos gali tapti žalingomis. Atliekant kineziterapijos programą savarankiškai, negalima motyvacija ir neužtikrinama šios programos vykdymo kontrolė. |
