DIDELIO JAUTRUMO TROPONINO PADIDĖJIMAS TARP DIALIZUOJAMŲ PACIENTŲ. VILNIAUS MIESTO KLINIKINĖS LIGONINĖS DUOMENYS

Autor: Elita Gruodytė, Dainora Kubiliūtė
Rok vydání: 2015
Předmět:
Zdroj: Medicinos teorija ir praktika. 21:768-772
ISSN: 1392-1312
DOI: 10.15591/mtp.2015.122
Popis: Reikšminiai žodžiai: troponinas, lėtinė inkstų liga, hemodializė, ūminis koronarinis sindromas. Kardiovaskuliniai įvykiai yra viena dažniausių mirties priežasčių tarp galutinės stadijos inkstų liga sergančių pacientų ir sudaro ~ 45 proc. visų mirčių priežasčių. Tokiems pacientams ūminių koronarinių sindromų diagnostika dažniausiai yra sudėtinga, kadangi sergant lėtine inkstų liga, troponino kiekis yra padidėjęs ir nesant miokardo išemijos požymių. Darbo tikslas. Įvertinti Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Dializių poskyrio pacientų troponino kiekį, palyginti su laboratoriniais ir širdies echoskopijos rodikliais. Tyrimo medžiaga ir metodai. 2015 m. rugpjūčio mėnesį atliktas skerspjūvio tyrimas. Įtraukimo kriterijai: stabilūs, tyrimo metu ūminiu koronariniu sindromu ir ūmine infekcija nesergantys pacientai. Ištirtas 41 pacientas, iš jų 24 vyrai (57,1 proc.) ir 17 moterų (40,5 proc.), amžiaus vidurkis – 66,7 metų (SD – 13,6 metų). Analizuoti kraujo tyrimai: hemoglobino kiekis, troponino, kreatinino, šlapalo, elektrolitų, C reaktyvaus baltymo koncentracija kraujo serume. Širdies struktūriniam pažeidimui įvertinti naudoti per pastaruosius metus atliktos širdies echoskopijos duomenys. Vertintas troponino kiekio kraujo serume ryšys su kraujo rodikliais ir širdies struktūriniu pažeidimu. Rezultatai. Ištirtų dializuojamų pacientų vidutinis troponino kiekis kraujo serume 87,9 ng/l (SD – 66,1 ng/ml). Analizuojant troponino kiekio sąsajas su dializuojamų pacientų amžiumi, hemodializės trukme, laboratoriniais rodikliais, širdies struktūriniais pokyčiais statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta, tačiau pažymėtina, kad penktoje didžiausio troponino kiekio grupėje buvo daugiausia persirgusių miokardo infarktu pacientų (90 proc.), skirtumas statistiškai patikimas (p = 0,03). Silpnas tiesioginis ryšys nustatytas tarp troponino kiekio ir CRB (r = 0,2) – didėjant C reaktyvaus baltymo kiekiui, didėja ir troponino kiekis, tačiau gautas ryšys nėra statistiškai patikimas (p > 0,05). Statistiškai patikimas (p < 0,05), vidutinio stiprumo atvirkštinis ryšys (r -0,345) gautas lyginant troponino kiekį ir kairiojo skilvelio išmetimo frakciją – mažėjant kairiojo skilvelio išmetimo frakcijai, didėja troponino kiekis. Išvados. Padidėjęs troponino kiekis kraujo serume nustatytas visiems lėtine inkstų liga sergantiems ir dializuojamiems pacientams. Reikšmingai didesnis troponino kiekis nustatytas pacientams, turintiems struktūrinių širdies pakitimų (sumažėjusi kairiojo skilvelio išmetimo frakcija, persirgtas miokardo infarktas). Didėjant didelio jautrumo troponinui, nereikšmingai didėja C reaktyvus baltymas.
Databáze: OpenAIRE