Evaluation of the Relationship between Labour Taxation and Unemployment: Case Study of Lithuania in the EU Context
| Autor: | Okunevičiūtė-Neverauskienė, Laima, Miežienė, Laima, Gataūlinas, Artūras |
|---|---|
| Jazyk: | angličtina |
| Rok vydání: | 2017 |
| Předmět: |
Mokesčiai / Taxation
darbo apmokestinimas economic cycles Labour taxation unemployment trap Ekonominė padėtis / Economic conditions tax burden Tax wedge mokesčių pleištas Economic cycles Darbas / Labour. Work nedarbo spąstai ekonomikos ciklai Lietuva (Lithuania) Tax burden Nedarbas / Unemployment labour taxation tax wedge |
| Zdroj: | Filosofija. Sociologija [Philosophy. Sociology]. 2017, t. 28, Nr. 4, p. 225-235. |
| ISSN: | 0235-7186 2424-4546 |
| Popis: | This paper analyses the impact of labour taxation on the labour market (its indicators), measures the relationship between labour taxes and the rate of unemployment in Lithuania, and seeks to establish whether the tax wedge has an impact on employment. The obtained results suggest that the unemployment rate in Lithuania tends to vary mainly due to cyclical economic fluctuations. However, to some extent, the level of unemployment, especially of unskilled labour, depends on its taxation. In Lithuania, the tax wedge on low-wage earners, i.e. those paid a little more than the minimum wage, is relatively high in the context of other EU countries. However, the overall labour taxation (describing all labour force) is low because of a relatively low taxation of high-income individuals. The article examined the scientific literature which confirms the existence of a link between the taxation of low-skilled and low-paid workers and the unemployment rate for this group. In addition, labour taxation and benefit levels can influence people’s motivation to take up a job. The conducted estimates support a direct link between the economically inactive population (aged 20–64) and the unemployment trap indicator. A greater unemployment trap leads to a bigger percentageof the economically inactive population in the country. Straipsnyje analizuojamas darbo apmokestinimo poveikis darbo rinkai (jos rodikliams), vertinamas darbo jėgos apmokestinimo ir nedarbo lygio ryšys Lietuvoje, siekiama nustatyti, ar mokesčių pleištas turi įtakos užimtumui. Tyrimo rezultatai parodė, kad nors darbo apmokestinimas turi įtakos nedarbo lygiui, ypač apibūdinant žemos kvalifikacijos ir mažas pajamas gaunančių asmenų nedarbą, bendras nedarbo lygis labai priklauso nuo ekonomikos ciklų. 2009–2010 m. pasaulinės finansų krizės metu nedarbo lygis smarkiai išaugo, o nuo 2011 m. palaipsniui mažėjo. Todėl darbo apmokestinimo poveikis bendram nedarbo lygiui nėra akivaizdus. Rezultatai patvirtino prielaidą, kad darbo jėgos apmokestinimas bei išmokų lygis gali lemti asmenų motyvaciją imtis darbinės veiklos. Skaičiavimai patvirtino tiesioginę sąveiką tarp ekonomiškai neaktyvių gyventojų dalies (20–64 metų amžiaus grupės) ir nedarbo spąstų rodiklio. Didesni nedarbo spąstai lemia didesnę ekonomiškai neaktyvių gyventojų dalį šalyje. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|