Influence of ergometry mode and training adaptation specificity on aerobic capacity in athletes

Autor: Inga, Pravdinskienė
Přispěvatelé: Stasiulis, Arvydas, Skurvydas, Albertas, Civinskienė, Genuvaitė, Streckis, Vytautas, Krančiukaitė-Butylkinienė, Daina, Kamandulis, Sigitas, Raugalienė, Rasa, Brazaitis, Marius, Lithuanian Academy of Physical Education
Jazyk: angličtina
Rok vydání: 2010
Předmět:
Popis: Research hypothesis The dependence of maximal and submaximal indices of aerobic fitness and cardio respiratory system function on the type of ergometry will change due to specific impact of slow adaptation of the researched athletes. The functional indices of persons of different athletic fitness and sports specialization responsible for general adaptation of the human body to physical loads should vary less performing different continuously increasing loads or constant physical loads compared to those fitness indices which more depend on the adaptation specificity of trained muscles. The aim of the research was to establish the peculiarities of indices of athletes’ aerobic fitness and cardio respiratory system function in dependence on ergometry and the specificity of slow adaptation. Research objectives: 1. To compare maximal and submaximal values of indices of cardio respiratory system function of swimmers and untrained persons during cycling and arm ergometry. 2. To compare maximal values of indices of cardio respiratory system function of athletes in dependence on ergometry and the specificity of slow adaptation. 3. To compare submaximal values of indices of cardio respiratory system function of athletes in dependence on ergometry and the specificity of slow adaptation. 4. To compare the changes in the indices of cardio respiratory system function of athletes in the transitional phases of different constant physical load in dependence on ergometry and the specificity of slow adaptation. Scientific novelty of research results Testing the same persons on three different ergometers which are most often used in research laboratories (cycle ergometer, treadmill and arm cranking ergometer) we compared the indices of almost all components of aerobic fitness (aerobic power, endurance, agility) of well trained cyclists, runners, and kayak and canoe rowers. For the first time the peculiarities of aerobic fitness of elite cyclists and runners were established while they were working out on an arm cranking ergometer. We also specified the influence of ergometry on the physiological changes in the human body in dependence on athletic fitness and its specificity. Theoretical and practical significance The data obtained have enriched the knowledge in sports physiology (especially in aerobic fitness physiology) about the interaction of fast and slow, general and specific components of the adaptation of the human body to physical loads. That would enable better understanding of the specificity of the adaptation of cardio respiratory system and muscles of runners, cyclists and rowers, differentiating physical exercises involving various muscles and their amount for different systems of the body, and perceiving the possibilities of exercise prescription during different modes of physical activity. That is of great importance to sports medicine, functional diagnostics, theory and methods of sports training, ergometry, health physiology and rehabilitation. CONCLUSIONS 1. Performing continuously increasing load on a cycle ergometer and an arm cranking ergometer the swimmers’ indices of aerobic fitness (absolute and relative highest test power) and maximal cardio respiratory system function (absolute and relative VO2, VE) were higher than those of persons not engaged in sports. Performing continuously increasing load on a cycle ergometer, the values of indices of aerobic fitness and maximal cardio respiratory system function were higher than those performing the test on an arm cranking ergometer. 2. Performing CIL on a cycle ergometer and an arm cranking ergometer the ventilation thresholds and the indices of cardio respiratory system function of swimmers were higher than those of persons not engaged in sports. During the load on a cycle ergometer we could observe higher ventilation thresholds and the indices of cardio respiratory system function than working with arms. 3. Performing continuously increasing load, the type of ergometer and the specificity of the subject’s branch of sport mostly impacts the indices of the power achieved, maximal oxygen consumption, heart rate, lung ventilation and respiration volume, and the least impacted indices are those of respiration coefficient and lactate concentration in blood after the load. 4. Performing continuously increasing load on a cycle ergometer, a treadmill and an arm cranking ergometer, the type of ergometry and the specificity of the subject’s branch of sport mostly impacts the absolute values of ventilation threshold, and the least impact is seen on the relative values (percent from maximal) of VO2 and especially HR at the ventilation thresholds. 5. Slow adaptation influences the change rate of VO2 and HR performing the load of moderate intensity and high intensity at the beginning of the work out. Performing the constant physical load of different intensities on an arm cranking ergometer, the changes mentioned above are slower compared to the load on a cycle ergometer or a treadmill. In our research we found that the slow component was not significantly influenced by the type of ergometry and the specificity of the subject’s branch of sport.
Tyrimo hipotezė. Maksimalių ir submaksimalių aerobinio pajėgumo ir vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių priklausomumas nuo ergometrijos pobūdžio pakis dėl specifinio tiriamų sportininkų lėtos adaptacijos poveikio. Skirtingo treniruotumo ir sportinės specializacijos asmenų organizmo funkcijos rodikliai, atsakingi už bendrąją organizmo adaptaciją fiziniams krūviams, turėtų mažiau skirtis atliekant skirtingo pobūdžio nuosekliai didinamus ar pastovius fizinius krūvius, negu tie pajėgumo rodikliai, kurie labiau priklauso nuo treniruojamų raumenų adaptacijos specifikos. Tyrimo tikslas - nustatyti sportininkų aerobinio pajėgumo ir vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių ypatumus priklausomai nuo ergometrijos ir lėtosios adaptacijos specifikos. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti plaukikų ir nesportuojančių asmenų maksimalias ir submaksimalias vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių reikšmes įvairaus pobūdžio darbe. 2. Palyginti sportininkų maksimalias vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių reikšmes įvairaus pobūdžio darbe priklausomai nuo ergometrijos ir lėtosios adaptacijos specifikos. 3. Palyginti sportininkų submaksimalias vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių reikšmes įvairaus pobūdžio darbe priklausomai nuo ergometrijos ir lėtosios adaptacijos specifikos. 4. Palyginti sportininkų vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių kaitą pereinamosiose pastovaus intensyvumo įvairaus pobūdžio darbo fazėse priklausomai nuo ergometrijos ir lėtosios adaptacijos specifikos. Tyrimo rezultatų mokslinis naujumas. Tiriant tuos pačius asmenis ant trijų skirtingų ir mokslinėse laboratorijose dažniausiai naudojamų ergometrų (velergometro, bėgtakio, rankų ergometro) palyginti didelio meistriškumo dviratininkų, bėgikų ir baidarių ir kanojų irkluotojų beveik visų aerobinio pajėgumo komponentų (aerobinės galios, ištvermės, paslankumo) rodikliai. Pirmą kartą nustatyti didelio meistriškumo dviratininkų ir bėgikų aerobinio pajėgumo ypatumai dirbant rankų ergometru. Patikslinta ergometrijos specifinė įtaka organizmo fiziologiniams pokyčiams dirbant priklausomai nuo treniruotumo ir jo specifikos. Teorinė ir praktinė reikšmė. Gauti duomenys papildo sporto fiziologijos (ypač aerobinio pajėgumo fiziologijos) žinias apie sąveiką tarp greitojo ir lėtojo, bendrojo ir specifinio organizmo adaptacijos fiziniams krūviams komponentų. Jie leidžia geriau suprasti bėgikų, dviratininkų ir baidarių bei kanojų irkluotojų vegetacinių sistemų ir raumenų adaptacijos specifiškumą, diferencijuoti skirtingus raumenis ir jų kiekį apkraunančių fizinių pratimų poveikį atskiroms organizmo sistemos, geriau suprasti treniruotės krūvių efektų pernešimo (panaudojimo) galimybes. Tai svarbu sporto medicinai, funkcinei diagnostikai, sporto treniruotės teorijai ir metodikai, ergometrijai, sveikatingumo fiziologijai ir reabilitacija. IŠVADOS 1. Atliekant nuosekliai didinamą krūvį veloergometru ir rankų ergometru plaukikų maksimalūs aerobinio pajėgumo (didžiausios pasiektos galios, VO2max) ir plaučių ventiliacijos rodikliai buvo didesni negu nesportuojančių asmenų, tačiau maksimalūs ŠSD, kvėpavimo tūrio ir kraujo laktato koncentracijos rodikliai nesiskyrė. Atliekant nuosekliai didinamą krūvį veloergometru dauguma maksimalių aerobinio pajėgumo ir vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių buvo reikšmingai didesni negu atliekant testą rankų ergometru, išskyrus maksimalųjį ŠSD, kuris nesiskyrė. 2. Atliekant NDK veloergometru ir rankų ergometru plaukikų ventiliaciniai slenksčiai ir absoliutūs vegetacinių sistemų funkcijos rodikliai buvo didesni negu nesportuojančių asmenų. Santykinės (% nuo maks.) ŠSD ir VO2 reikšmės dirbant pirmojo VS intensyvumu nesiskyrė. Abiejose tiriamųjų grupėse dirbant veloergometru buvo stebimi didesni ventiliaciniai slenksčiai ir vegetacinių sistemų funkcijos rodikliai negu rankomis. 3. Atliekant nuosekliai didinamą krūvį veloergometru, bėgtakiu ir rankų ergometru labiausiai nuo ergometro tipo, testuojamųjų lėtosios adaptacijos ir jos specifikos priklauso pasiektos galios ir maksimalaus deguonies suvartojimo rodikliai: jie didžiausi dirbant bėgtakiu (dviratininkų veloergometru), mažesni – veloergometru, mažiausi – rankų ergometru, sportininkų dažniausiai (išskyrus rankų ergometrą) didesni negu nesportuojančiųjų. Maksimalios plaučių ventiliacijos ir ŠSD reikšmės vidutiniškai priklauso nuo ergometrijos tipo: dirbant rankų ergometru paprastai būna mažiausios, bėgant – didžiausios, nors skirtumai tarp ergometrijos variantų priklauso nuo adaptacijos specifikos. 4. Atliekant nuosekliai didinamą krūvį veloergometru, bėgtakiu ir rankų ergometru labiau nuo ergometro tipo, testuojamųjų lėtosios adaptacijos ir jos specifikos priklauso absoliučios ventiliacinių slenksčių reikšmės, mažiau – santykinės (procentais nuo maksimalių) VO2 ir ŠSD reikšmės ties ventiliaciniais slenksčiais. Absoliučios plaučių ventiliacijos ir ŠSD reikšmės dirbant ventiliacinių slenksčių intensyvumu labiausiai priklauso nuo taikomos ergometrijos tipo: bėgant jos paprastai didžiausios, dirbant rankų ergometru – mažiausios. Subjektyviai suvokiamos pastangos pagal Borgo 20 balų skalę dirbant pirmojo ventiliacinio slenksčio intensyvumu visais ergometrais sportininkų didesnės negu nesportuojančiųjų, bėgant – negu dirbant veloergometru ar rankų ergometru. 5. Labiausiai VO2, VCO2, VE ir ŠSD kaitos bendras greitis vidutinio ir didelio intensyvumo fizinio krūvio pradžioje priklauso nuo ergometrijos tipo: kaita lėčiausia dirbant rankų ergometru, bėgant dažnai greitesnė negu dirbant veloergometru. Minėtų rodiklių kaitos greitasis komponentas mažiau priklauso nuo ergometrijos tipo. Sportininkų šių rodiklių (ypač VE ir ŠSD) kaita paprastai greitesnė, išskyrus rankų ergometrą. Adaptacijos specifiškumas turėjo nedidelę įtaką (daugiausiai dirbant rankų ergometru) vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių kaitos greičiui krūvio pradžioje. Lėtajam vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių kaitos komponentui ergometro tipas, testuojamųjų lėtoji adaptacija ir jos specifiškumas reikšmingos įtakos nedarė.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: