Lietuvos šauliai tarpukariu: lietuviai, katalikai, visuomenės elitas
| Autor: | Jokubauskas, Vytautas |
|---|---|
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2014 |
| Předmět: |
Socialinė struktūra / Social structure
Tautinė sudėtis Ethnic composition Paramilitarizmas paramilitarism Lithuanian Riflemen’s Union paramilitary organisational structure social composition ethnic composition Paramilitarism Kaunas. Kauno kraštas (Kaunas region) Paramilitarinė organizacinė struktūra Lietuva (Lithuania) Lietuva šaulių sąjunga Paramilitary organisational structure Social composition |
| Zdroj: | Acta historica universitatis Klaipedensis [AHUK]. Paramilitarizmas Rytų Baltijos regione, 1918-1940: atvejo studijos ir lyginimai 2014, t. 28, p. 75-102. Acta historica universitatis Klaipedensis: Paramilitarism in the Eastern Baltics, 1918-1940: case studies and comparisons = Paramilitarizmas Rytų Baltijos regione 1918-1940: atvejo studijos ir lyginimai, Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2014, [t.] 28, p. 75-102 |
| ISSN: | 1392-4095 2351-6526 |
| Popis: | Vykstant Lietuvos Nepriklausomybės kovoms provincijoje pradėjo burtis savigynos, partizanų būriai, kurie kovojo su plėšikaujančiomis gaujomis, su sovietų ir bermontininkų pajėgomis. 1919 m. Kauno inteligentija ir valstybės tarnautojai susibūrė į sportinę, karinę partizanų organizaciją, pavadindami ją Lietuvos šaulių sąjunga, į organizaciją buvo priimami ne tik nauji žmonės, bet ir tie, kurie realiai Šiaurės rytų Lietuvoje kovojo partizanų būriuose. Taip LŠS gretos sparčiai augo, o ši nauja paramilitarinė organizacija suvaidino svarbų vaidmenį kovojant dėl Lietuvos valstybingumo. Straipsnyje keliami istoriografijoje iki šiol menkai aptarti LŠS dydžio ir struktūros klausimai. Organizacija analizuojama trimis pjūviais: 1) siekiama nustatyti, kaip kito šaulių skaičius tarpukariu, kiek asmenų skirtingais periodais priklausė LŠS ir kiek tokių galėjo būti per visą tarpukarį; 2) analizuojama šaulių tautinė, religinė ir socialinė sudėtis, nusakant „šaulio socialinį portretą“; 3) nagrinėjama Sąjungos vidinė struktūra, kokia dalis šaulių buvo atsargos kariai ir rikiuotės šauliai. During the struggle for Lithuania’s independence, defence and guerrilla units started forming in the countryside, and fought against the Bermontian and Soviet forces and gangs of marauders. In 1919, intellectuals and public servants from Kaunas formed a sports-military guerrilla organisation, and called it the Lithuanian Riflemen’s Union (LRU). The organisation accepted not only new members, but also people who had already fought with guerrilla units in northeast Lithuania. Therefore, the ranks of the LRU grew rapidly, and the new paramilitary organisation played an important role in the struggle for Lithuania’s statehood. The LRU was active throughout the interwar period, until 11 July 1940, when, after the Soviet occupation, it was officially disbanded. This paper deals with issues of the scope and structure of the LRU, which until now have hardly been dealt with in historiography. The paper has three objectives: 1) it tries to establish changes in the numbers of riflemen in the interwar period, as well as the numbers of people who belonged to the LRU in different periods, and their total number throughout the interwar period; 2) the ethnic, religious and social composition of the Riflemen’s Union is analysed, with the aim of developing "a social portrait of a rifleman"; and 3) the internal structure of the Union is addressed: the numbers of reserve and combatant riflemen. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|