Geležies lydymo technologija Virbaliūnų senovės gyvenvietėje
Autor: | Navasaitis, Jonas, Selskienė, Aušra |
---|---|
Jazyk: | angličtina |
Rok vydání: | 2007 |
Předmět: |
Geležis
Geležies lydymas Technologijos / Technologies Microstracture Archeologiniai tyrinėjimai / Archaeological investigations Lydymo šlakas Mikrostruktūra Slag-pit furnace Šlakas Išlydyta geležis Lietuva (Lithuania) Iron smelting Archeologiniai radiniai Rudnelės Mikrostruktura Rudneliu šlako duobes Microstructure Smelting slag Sudetis Crude iron Gyvenvietės (archeologija) / Settlements (Archaeology) Composition |
Zdroj: | Archaeologia Baltica 2007, t. 8, p. 387-394. |
ISSN: | 1392-5520 2351-6534 |
Popis: | The rescue excavations of the Virbaliūnai ancient settlement have unearthed the iron production site of the middle of the first millennium AD. Nine slag-pit type furnace bottoms with the slaggy mass in situ, pieces of iron smelting slag, potsherds and other finds have been excavated here. An attempt of a metallurgical interpretation of both the furnace structure and iron smelting process at the site is discussed in this paper. The results of metallographic examination of crude iron clot as well as the data of chemical analyses of the smelting slags are also presented here. Key words: slag-pit furnace, iron smelting, crude iron, smelting slag, composition, microstructure. Straipsnyje yra pateikiami Virbaliūnų senovės gyvenvietės archeologinių geležies lydymo radinių: rudnelių sienelių, lydymo šlako ir išlydytos geležies gabalėlių, tyrimų duomenys. Remiantis atliktais tyrimais pamėginta atkurti naudotų rudnelių konstrukciją bei paaiškinti geležies lydymo technologiją. Išsamus radinių archeologinis vertinimas su gausiomis iliustracijomis yra pateiktas A. Žalnieriaus, J. Navasaičio ir D. Balčiūno straipsnyje “Geležies lydymo vieta Virbaliūnų senovės gyvenvietėje”. Lietuvoje iki šiol yra surastos apie 60-ties rudnelių liekanų (1: a-b pav.). Daugelis jų siekia II–VI a. Penkiolika rudnelių, tarp jų ir rastosios Virbaliūnų senovės gyvenvietėje, priklauso tipui rudnelių, po žaizdru turėjusių šlako duobę, į kurią sutekėdavo lydymo metu susidaręs šlakas. Lietuvos teritorijoje rastų šio tipo rudnelių pagrindinės charakteristikos yra nurodytos 1 lentelėje. Rudnelių, turinčių šlako duobę po žaizdru, kilmė, deja, nėra aiški. Radomiras Pleineris nurodo, kad tiksliai datuotų šių rudnelių, siekiančių La Tène kultūros periodą, yra rasta Vidurio Europoje. Tačiau manoma, kad jos buvo žinomos dar iki Keltų. La Tène periodu šio tipo rudnelės pasirodė ir dabartinės Lenkijos teritorijoje. Jų liekanų rasta to meto geležies gavybos centruose Šventojo Kryžiaus kalnuose. Plisdamos į šiaurę šios rudnelės pasiekė ir baltų kraštus. Virbaliūnų senovės gyvenvietėje buvo rastos palyginti neblogai išsilaikiusios devynių rudnelių apačios. Tai rudnelių šlako duobės su jose likusiu in situ lydymo šlaku (1 a pav.). Daugumos rudnelių vidinis skersmuo siekė apie 30-40 cm, o šachtų sienelių storiai ties buvusiu žemės paviršiumi – iki 20 cm. Dvi rudnelės buvo kiek didesnės, turėjusios nuo 45 cm iki 55 cm vidinį skersmenį ir iki 30 cm storio šachtų sieneles. Rudnelių sienelės buvo plūktos iš smėlio ir molio mišinio. |
Databáze: | OpenAIRE |
Externí odkaz: |