'Kinect' sistema pagrįstos terapijos efektyvumo vertinimas pacientams po galvos smegenų insulto

Autor: Feiza, Liudas
Přispěvatelé: Rėklaitienė, Diana
Jazyk: litevština
Rok vydání: 2015
Předmět:
Popis: Tyrimo problema. Galvos smegenų pažeidimai – tai vieni dažniausių sutrikimų, kurių reikšmė ir svarba visuomenės sveikatingumo struktūroje yra akivaizdi. Sunkiausias šios ligos pasireiškimas – insultas, kurio rezultatas – fizinė ar protinė negalia (smegenų infarktas, hemoragija). Insulto pasekmių sumažinimui ir gydymui didelę reikšmę turi kompleksinė (medicininė, psichologinė, socialinė, fizinė) reabilitacija. Šioje srityje atsiranda daug naujovių, tobulinamos esamos metodikos ir kuriamos naujos. Viena iš tokių naujovių – PC programų galimybių pritaikymas fizinei pacientų reabilitacijai. Tai aktualu atliekant pacientų reabilitaciją gydymo įstaigose bei tęsiant ją namų sąlygomis. Šiuolaikinių kompiuterinių programų panaudojimas įgalina atsižvelgti į individualius pacientų poreikius ir pageidavimus bei gerina reabilitacijos sąlygas. Kompiuterinės virtualios realybės terapinis metodas - vienas iš gydymo būdų, naudotinų pacientų reabilitacijos procese, o „Xbox Kinect 360“ sistema yra viena iš įrangų, naudotinų reabilitacijai bei tęsiant gydymą namuose. Mokslinės literatūros bei tyrimų duomenų apie kompiuterinės virtualios realybės metodo bei tam pritaikytos įrangos panaudojimą reabilitacijai pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu, Lietuvoje labai trūksta. Tyrimo tikslas – įvertinti „Kinect“ sistema pagrįstos terapijos efektyvumą pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą (GSI), funkciniam pajėgumui ir motyvacijai. Tyrimo uždaviniai. 1. Įvertinti pacientų, kuriems buvo taikyta virtualios realybės terapija, funkcinius pokyčius. 2. Palyginti pacientų reabilitacijos efektyvumą, taikant virtualios realybės terapiją bei įprastus metodus. 3. Nustatyti virtualios realybės terapijos naudą pacientų požiūriu. 4. Įvertinti virtualiosios realybės terapijos įtaką pacientų motyvacijai ir jų įsitraukimui į darbą. Hipotezė. Tikimasi, kad pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą (GSI), funkcinės būklės teigiami pokyčiai bus didesni taikant alternatyviąją „Kinect“ virtualiosios realybės terapiją nei taikant tradicinius reabilitacijos metodus. Manome, kad pacientai teigiamai įvertins „Kinect“ virtualiosios realybės terapijos inovatyvų taikymą reabilitacijos srityje. Dėl padidėjusios motyvacijos pacientai noriai naudosis šios alternatyviosios terapijos priemonėmis siekiant geresnių rezultatų sveikstant. Išvados: 1. Virtualios realybės „Kinect“ sistemos taikymas pacientams po galvos smegenų insulto sudarė sąlygas siekti geresnių rezultatų reabilitacijos procese. Taikant šią veiklą pacientams pagerėjo pusiausvyra, judesių koordinacija. Aktyvinant kognityvinių funkcijų veiklą ir siekiant didesnio savarankiškumo, „Kinect“ metodo taikymas pacientams net ir su nežymiais savarankiškumo sutrikimais, turi didelį perspektyvumą juos norint sugrąžinti pilnaverčiam gyvenimui. a) Reabilitacijos pabaigoje pacientų, kuriems buvo taikytas „Kinect“ metodas (eksperimentinė grupė), vidutiniai savarankiškumo balai buvo 21 proc. didesni nei pacientų, kuriems taikyta įprastinė reabilitacija (kontrolinė grupė). Netgi esant nedideliems sutrikimams (Barthel indeksas 80-90) „Kinect“ terapijos taikymas padėjo vidutiniškai dar 10 proc. pagerinti pacientų savarankiškumą, o kontrolinėje grupėje pokyčių jau nebuvo nustatyta. b) Po reabilitacijos kontrolinėje grupėje pacientų koordinacija pagerėjo vidutiniškai 13 proc., o eksperimentinėje grupėje 22 proc. c) Reabilitacijos pabaigoje „Fullerton“ pusiausvyros testo balai kontrolinėje grupėje vidutiniškai pagerėjo 6,2 balo, eksperimentinėje grupėje – 9,3 balo. d) Po reabilitacijos eksperimentinės grupės pacientų vidutinis FNT rodiklio pokytis buvo 15 proc. didesnis nei kontrolinės grupės pacientų. e) Po reabilitacijos eksperimentinėje grupėje pacientų dinamometrija pagerėjo vidutiniškai 5,1 kg/cm3, kontrolinėje grupėje – 3,9 kg/cm3. f) Kontrolinėje pacientų grupėje koordinacijai pagerėjus vienu balu, Barthel indeksas, atspindintis pacientų savarankiškumą, padidėjo 0,5 balo. Eksperimentinėje grupėje šis santykis buvo daugiau nei 2 kartus didesnis. g) Kontrolinėje pacientų grupėje dinamometrijai pagerėjus vienu kg/cm3, Barthel indeksas padidėjo 0,3 balo. Eksperimentinėje grupėje šis santykis buvo net 16 kartų didesnis. 2. Pacientai teigiamai įvertino naują metodą reabilitacijos srityje. Daugumai pacientų virtualios realybės terapijos taikymas, naudojant kompiuterinę „Kinect“ sistemą, suaktyvino jų įsitraukimo į darbą procedūrų metu motyvaciją.
Substantiation of the problem. The head brain injuries are among the most common disorders which importance in the share of public health structure is obvious. The great influence on reduction of the after-effects of the stroke can exhibit an integrated (medical, psychological, social, physical) rehabilitation. Now day, there are many innovations used in rehabilitation. One of such innovations is application of modern PC programmes for physical rehabilitation of the patients. This is important for rehabilitation taking place either at hospital or at home. The implementation of modern PC programmes has possibility to pay more attention to the personal needs of the patient, thus improve the rehabilitation quality. The virtual reality method is one to be used in rehabilitation process, while the system „Xbox Kinect 360“ is one among the tools of therapy. Scientific literature and research data concerning application of PC virtual reality method and equipment suitable for rehabilitation of the patients who undergone the head brain stroke is of great lack in Lithuania. The goal of the research. To evaluate the efficacy of the therapy method based on a “Kinect” system to the functional capability and motivation of the patiences who had experienced the head brain stroke. The tasks of the research: 1. To evaluate the functional changes of the patients who had undergone the virtual reality therapy for rehabilitation; 2. To compare rehabilitation effectiveness of the patients who had undergone the virtual reality therapy with effectiveness of common therapy; 3. To determine the benefit of virtual reality therapy from patient viewpoint; 4. To evaluate the influence of virtual reality therapy on the motivation and involvement of the patients in to the work process. Hypothesis. It is expected that the positive changes in functional ability will be higher for the patients who had undergone the head brain stroke by applying the alternative therapy virtual reality “Kinect” method compared to the traditional rehabilitation methods. It is expected that the patients positively evaluate the “Kinect” virtual reality therapy method used in rehabilitation. The patients would enjoy this therapy method and this method would be a useful way to improve their personal motivation to participate in rehabilitation process. Conclusions: 1. The application of PC virtual reality system “Kinect“ to the patients who had undergone the head brain stroke, has favoured in achievement of a better results in rehabilitation. This method had a positive influence on patientsʹ balance, coordination (ataxy). Due to activate the cognitive functions and to improve the self-support function, the application of “Kinect“ method was an efficient method for rehabilitation even the patients who had a low level of self-support functions disorder. a) In the end of rehabilitation, the average score of the self-support function of the patients from the experimental group (those who were treated with virtual rehabilitation method) was by 21% higher compared to that of control group (those who were treated with the traditional rehabilitation method). Application of “Kinect” therapy method even for the patients having a low level of self-support functions disorder (Barthel index 80-90) have improved their self-support functions additionally, on average by 10%, while in the control group no changes have been recorded. b) After rehabilitation, the coordinantion of the patients in control group improved, on average by 13%, while that of the experimental group – by 22%. c) After rehabilitation, the score for Fullerton (balance) test of the control group improved, on average by 6.2 point, while that of the experimental group – by 9.3 point. d) After rehabilitation, the change in functional independency of the experimental group was by 15% higher as compared to that of the control group. e) After rehabilitation, the dynamometry of the patients in the experimental group improved, on average by 5.1 kg/cm3, meanwhile in the control group – by 3.9 kg/cm3. f) In the control group, by increasing the coordination score by one point, the Barthel index (representing independency level) increased by 0.5 point. In the experimental group this ratio was higher more than twice. g) In the control group, by increasing the dynamometry score by one kg/cm3, the Barthel index increased by 0.3 point. In the experimental group this ratio was even 16-fold higher. 2. The patients positively evaluated the new method used for their rehabilitation. Most of them enjoyed the method of virtual therapy by implementing “Kinect’ system. This method was useful way for the patients to be involved in rehabilitation process.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: