| Popis: |
Monografijoje nagrinėjama lietuvininkų etninė muzika - viena svarbiausių dvasinės kultūros raiškos formų, puikiai atskleidžianti šios etninės grupės tapatumo formavimąsi bei raidą. Lietuvininkų dainų melodijų stilistika ir ypatybės lyginamos su kitų Lietuvos regionų ir vokiečių bei dalies lenkų (mozūrų, kašubų) dainų melodikos bruožais, nustatomi bendrumai ir skirtumai. Regiono autochtonų etninės muzikos ir etnokultūrinio tapatumo klausimai gvildenami ne tik etnomuzikologiniu aspektu. Domimasi kultūriniu, socialiniu kontekstu, t. y. nagrinėjama dainavimo vieta ir reikšmė tradiciniuose kalendoriniuose, šeimos ir darbo papročiuose. Apžvelgiama istorinė, politinė, ekonominė, socialinė, konfesinė, švietimo įtaka lietuvininkų dainavimo tradicijai ir jos raidai. Tyrimas paremtas originaliais Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros folkloro laboratorijos archyvo duomenimis: autentiška etnografine medžiaga, šio regiono vietinių žmonių biografiniais pasakojimais, prisiminimais. Lietuvininkų etninės muzikos ir etnokultūrinio tapatumo santykis monografijoje parodytas kaip sudėtingas ir daugiasluoksnis unikalios ir dažnai tragiškai lemtingos Mažosios Lietuvos istorijos aspektas, leisiantis kitu žvilgsniu pažvelgti tiek į šio krašto etninės muzikos raidą, tiek į visą regiono kultūrinį gyvenimą The monograph analyses ethnic music of Lietuwininkai (Prussian Lithuanians), one of the most important forms of spiritual culture, which finely discloses the formation and the development of the identity of this ethnic group. Melodical stylistics and features of Lietuwininkai songs are compared with that of other regions of Lithuania, Germany, and a part of Poland (Masurians and Kashubians) having identified their commonness and differences. Regional autochthonic ethical music and ethnocultural identity issues are discussed not only from ethnomusicology aspect. The author is interested in cultural and social context, i. e. analyses places of singing and importance in traditional calendar, family, and work customs. The monograph overviews historic, political, economic, social, confessional, and educational influence on singing traditions and development of Lietuwininkai singing. The research is based on official data present in the Archive of Folklore Laboratory, Baltic Language and Ethnology Division, Humanitarian Faculty of Klaipėda University, such as authentic ethnographic material and biographic stories and memories of local people from this region. In the monograph, the relationship of Lietuwininkai ethnic music and ethnocultural identity is shown as complicated and multilayer historical aspect of unique and often tragically fatal being of Little Lithuania; it enables looking from the other aspects to the development of ethnic music and cultural life of the entire region. |
