The collapse of communism as the end of the modernity project? Post-Soviet transformation narratives of the Lithuanian Population
| Autor: | Ramonaitė, Ainė, Vijeikis, Paulius |
|---|---|
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2023 |
| Předmět: | |
| Zdroj: | Politologija 2023, Nr. 1 (109), P. 26-71 Politologija, Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2023, t. 109, Nr. 1, p. 26-71 |
| ISSN: | 1392-1681 2424-6034 |
| Popis: | Straipsnyje analizuojama, kaip Lietuvos gyventojai prisimena ir vertina pokomunistinę transformaciją, ir ieškoma tokių šį socioekonominį ir politinį pokytį aiškinančių naratyvų, kuriuos būtų galima interpretuoti per modernizacijos teorijų prizmę. Analizei naudojami 2021 m. surinkti 43 biografiniai interviu su Panevėžio miesto ir rajono gyventojais. Teminė naratyvinė analizė leido išskirti keturis dominuojančius pasakojimo apie transformaciją tipus: "demodernizacijos", "tikrosios modernizacijos", "neotradicionalizmo tąsos" ir "modernybės tąsos". "Demodernizacijos" naratyve sovietinis režimas vertinamas kaip tikroji modernybė, o posovietinė transformacija suvokiama kaip demodernizacijos procesas, kai progresą pakeičia stagnacija arba regresas, pasireiškiantis pramonės nuosmukiu ir kitų modernybės požymių nykimu. "Tikrosios modernybės" naratyve, priešingai, sovietmetis matomas kaip netikra ar nepavykusi modernybė, pasižyminti neefektyvumu ir atsilikimu, o modernybės bruožai priskiriami naujajai, jau Nepriklausomybės laikais besikuriančiai tvarkai. "Neotradicionalizmo tąsos" ir "modernybės tąsos" naratyvai įžvelgia panašius bruožus tiek sovietmečiu, tiek transformacijos laikotarpiu, tačiau pirmuoju atveju pabrėžiami abiejų tvarkų neotradicionalistiniai arba "antimodernūs" bruožai, tokie kaip neefektyvumas, korupcija ir privilegijos, o antruoju į abi santvarkas žvelgiama kaip į progresyvias, atitinkančias savo meto modernybės bruožus. Reikšminiai žodžiai: transformacija, komunistinis režimas, modernybė, neotradicionalizmas, naratyvų analizė. The article analyses how Lithuanian inhabitants remember and assess the postcommunist transformation and searches for the narratives that can be interpreted through the lens of modernization theories. The paper draws on a dataset of 43 biographical interviews collected in 2021 in Panevėžys city and Panevėžys district. Employing the method of thematic narrative analysis, four dominant narratives of post-soviet transformation were identified: "demodernization", "real modernization", "continuation of neo-traditionalism" and "continuation of modernity". In the narrative of "demodernization", the Soviet regime is seen as the true modernity, and the post-Soviet transformation is perceived as a process of demodernization, when progress is replaced by stagnation or regression, manifested in the decline of industry and the disappearance of other attributes of modernity. In the narrative of "true modernity", on the contrary, the Soviet era is seen as a false or failed modernity characterized by inefficiency and backwardness, and the features of modernity are attributed to the new order emerging after the restoration of independence. The narratives of "continuity of neo-traditionalism" and "continuity of modernity" observe similar features in both the Soviet era and the period of transformation, but the former emphasizes the neotraditionalist or "anti-modern" features of both periods, such as inefficiency, corruption, and privilege, while the latter sees both periods as progressive in their own ways. Keywords: transformation, communist regime, modernity, neo-traditionalism, narrative analysis. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|