Zobrazeno 1 - 10
of 670
pro vyhledávání: '"tarmės"'
Autor:
Danguolė Mikulėnienė
Publikováno v:
Respectus Philologicus, Vol 35, Iss 40 (2019)
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Tarmiškumas esti susijęs su tam tikrais tarminės kalbos požymiais, iš kurių gana dažnai galima atpažinti kalbantįjį, t. y. numanyti, kad jis yra kitoks, nes kalba kitaip ne
Externí odkaz:
https://doaj.org/article/f0e7ea91e867453aafcdf489fa910bde
Autor:
Daiva Aliūkaitė
Publikováno v:
Respectus Philologicus, Vol 35, Iss 40 (2019)
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje plėtojamas perceptyviosios dialektologijos diskursas – svarstomas objektyviojo tarmiškumo klausimas. Siekis svarstyti objektyviojo tarmiškumo, kaip tarmėtyrinio par
Externí odkaz:
https://doaj.org/article/f0dea4352aa244578179574cbbf5220e
Autor:
Kiseliūnaitė, Dalia
Publikováno v:
Baltistica 2022, t. 57, Nr. 2, p. 219-238.
Straipsnyje nagrinėjamos kuršininkų kalbos būdvardžių gramatinės ypatybės, kurios išryškėjo XX a. pabaigos pateikėjų kalboje, dėl to ankstesnių tyrėjų nebuvo pastebėtos. Remiantis paskutiniosios kalbėtojų kartos pavyzdžiais, suri
Publikováno v:
Acta Baltico-Slavica Linguistic and cultural space of the city in Northern and Central-Eastern Europe in the late twentieth and early twenty-first centuries 2022, Nr. 46, 1 pdf (27 p.).
Lithuanian Dialect Lexicography at the Turn of the Twenty-First Century (against the Background of Selected Polish Regional Dictionaries)The aim of this co-authored article is to provide an overview of contemporary Lithuanian dialect dictionaries in
Autor:
Simon Fries, Eugen Hill
Publikováno v:
Baltistica 2022, t. 57, Nr. 1, p. 5-44.
Straipsniu siekiama aptarti subjunktyvo (taip pat vadinamo optatyvu ar kondicionaliu) diachroniją rytų baltų – lietuvių ir latvių – kalbose. Straipsnyje parodoma, kaip abiejų kalbų – ypač senosios lietuvių, senosios latvių bei dabarti
Autor:
Dalia Kiseliūnaitė
Publikováno v:
Res humanitariae 2014, t. 15, p. 68-82.
Straipsnyje analizuojama Preilos, Kuršių nerijos kaimo, vardo kilmė. Iki šiol nepateikta nė vienos aiškios ir neginčytinai įrodytos vardo kilmės versijos. Taip yra todėl, kad nerasta onimo kilmės lingvistinės motyvacijos vietinių gyvento
Autor:
Daiva Kardelytė-Grinevičienė
Publikováno v:
Kalbotyra, Vol 68 (2017)
Tęsiant kognityvinės lingvistikos išplėtotus erdvės tyrimus, šiame straipsnyje analizuojama lokalizacijos raiška naujai atrastoje lietuviškojoje Georgo Wenkerio medžiagoje. Ją sudaro 59 lietuviškai užpildyti lapai, 1879–1890 m. gauti i
Externí odkaz:
https://doaj.org/article/00c4e778b9e8440eab8d924b62a52939
Autor:
Violeta Meiliūnaitė
Publikováno v:
Res humanitariae 2019, t. 26, p. 50-59.
Pastaraisiais dešimtmečiais tarminis kalbėjimas nustojo būti komizmo raiškos forma ir įgijo kur kas didesnį prestižą. Tiesa, dėl pasaulio globalėjimo tarmės jau nebesiejamos su aiškiai apibrėžtu arealu – jos peržengė ne tik tradici
Autor:
Raimonda Mikašauskienė
Publikováno v:
Res humanitariae 2019, t. 25, p. 184-199.
Straipsnyje analizuojami trumposios šaknies intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai, užfiksuoti XVI–XIX a. žemaičių kilmės autorių darbuose. Šie veiksmažodžiai klasifikuojami ir aptariami pagal jų šaknies finalės tipą, kuris lemia
Autor:
Ramutė Dabrytė
Publikováno v:
Res humanitariae 2015, t. 17, p. 254-263.
Straipsnyje nagrinėjamos rytinėje Šilalės rajono dalyje, tiksliau – Kaltinėnų, Bijotų ir Upynos apylinkėse, užfiksuotos gyventojų pravardės. Asmenvardžiai klasifikuojami pagal motyvuojančius asmens bruožus. Detaliau apžvelgiamos ir a