Zobrazeno 1 - 10
of 25
pro vyhledávání: '"filosofinė antropologija"'
Autor:
Nikodemas Juršėnas
Publikováno v:
Problemos, Vol 51 (2014)
Pristatomas N. Hartmanno tekstas „Žmogaus padėtis pasaulyje“. Jo tikslas – iš besiplėtojančios tuo metu Vokietijoje antropologijos pozicijų naujai, moderniai apžvelgti žmogaus, kaip istorijos ir kultūros subjekto, problemą. Filosofas
Externí odkaz:
https://doaj.org/article/411f0a65ed304ad593c3e1d4af23cc00
Autor:
Dalius Jonkus
Publikováno v:
Problemos, Vol 46 (2014)
Straipsnyje, remiantis Nikolajaus Kuziečio ir Paracelso veikalais, siekiama apibendrinti mokymą apie žmogų kaip mikrosmą Renesanso filosofijoje. Pabrėžiama magijos ir alchemijos įtaka šios epochos filosofijai. Tik išsiaiškindamas gamtoje p
Externí odkaz:
https://doaj.org/article/1e5a9412465841f19525eb48252f04d2
Autor:
Angelė Subatavičiūtė
Publikováno v:
Problemos, Vol 41 (2014)
Straipsnyje apžvelgiami asmenybės problemos sprendimo būdai naujųjų laikų filosofijoje. R. Descartes’o koncepcijoje žmogus praranda savo vientisumą suskildamas į kūniškąją ir dvasinę substanciją. B. Spinoza pasisakė prieš šį dual
Externí odkaz:
https://doaj.org/article/bb3b539de83d463cac7cce350d88215b
Autor:
Nicolai Hartmann
Publikováno v:
Problemos, Vol 44 (2014)
Publikacijoje nagrinėjama asmens ir asmenybės sąvokos. Teigiama, kad asmuo yra bendrybė, o asmenybė yra tai, ką žmogus turi pats vienas ir ko nėra kituose. Asmuo yra pažinimo procese dalyvaujantis subjektas, tikslingai veikianti ir laisvai b
Externí odkaz:
https://doaj.org/article/0d2ac6b5a8d34b4ca2d2acff21f64a1f
Autor:
Bronius Kuzmickas
Publikováno v:
Problemos, Vol 3 (2014)
Straipsnyje nagrinėjamos žmogaus ir asmenybės sampratos neotomistinėje filosofijoje. Neotomistų požiūriu, asmenybė yra individuali racionalios prigimties substancija. Asmenybės substancialumas siejamas su nematerialios, nemirtingos sielos id
Externí odkaz:
https://doaj.org/article/d599ef021d134e33b9b039d2b9f1b3a8
Autor:
N. Semionkinas
Publikováno v:
Problemos, Vol 8 (2014)
Straipsnyje pristatoma L. Karsavino antropologija bei supažindinama su jo visuotinybės filosofija apskritai. Šios filosofijos išeities principas yra visuotinybė. Gamtos pasaulis (daiktai, augalai, gyvūnai) ir socialinis pasaulis, žmonija bei v
Externí odkaz:
https://doaj.org/article/3102f5b4a03a4d0bab43b39f5371bd3d
Autor:
Eugenijus Vasilevskis
Publikováno v:
Problemos, Vol 52 (2014)
Straipsnyje nagrinėjama R. Descartes‘o žmogaus, kaip kūniškos ir mąstančios būtybės, samprata. Teigiama, kad R. Descartes praplėtė kūno sąvokos apimtį ir susiaurino sielos funkcijas, susiejo jas su mąstymo aktais. Kūniškas žmogaus
Externí odkaz:
https://doaj.org/article/c2054cc84c204c5aa14d89350f6d4f51
Autor:
Vaclovas Bagdonavičius
Publikováno v:
Problemos, Vol 2 (2014)
Straipsnyje analizuojamos žmogaus ir žmoniškumo koncepcijos ir jų vieta Vydūno filosofijoje, jo humanizmo objektyvios ir subjektyvios prielaidos. Teigiama, kad didžiausią dėmesį Vydūnas skyrė žmogaus sąmonei, dvasiai, kuri įgalina žmog
Externí odkaz:
https://doaj.org/article/e986d43a372a479eb4c3a21751aaa6d4
Autor:
Jonas Repšys
Publikováno v:
Problemos, Vol 10 (2014)
Straipsnyje, remiantis svarbiausiais Karlo Jasperso darbais, analizuojami jo filosofijos bendrieji ir specifiniai bruožai. Nagrinėjamos metodologinės prielaidos, kuriomis remdamasis K. Jaspersas daro išvadą apie mokslinio pažinimo ribotumą: mo
Externí odkaz:
https://doaj.org/article/9c36b11be7874ff6aece106c5c330f31
Autor:
Edmundas Krakauskas
Publikováno v:
Problemos, Vol 51 (2014)
Straipsnyje teigiama, kad racionalistinė filosofija daugiausia plėtojo mechanistinę žmogaus sampratą – žmogus traktuojamas kaip mašina, veikianti pagal mechanikos dėsnius. Siela yra smegenyse, ji yra materiali. Švietėjai kūrė kintančio
Externí odkaz:
https://doaj.org/article/9276590d88df4c0a9ed7fdc8bbab931c