Zobrazeno 1 - 10
of 25
pro vyhledávání: '"Tautų kraustymosi laikotarpis"'
Autor:
Norbert Gossler, Christoph Jahn
Publikováno v:
Archaeologia Baltica 2015, t. 21/22, p. 71-89.
Iki 1945 m. Linkuhnen (Rževskoe/Linkūnai) kapinynas buvo vienas iš didžiausių laidojimo paminklų, tyrinėtų ne tik Klaipėdos krašte, bet ir Rytų Prūsijoje (1–3 pav.). Karlas Engelis (Carl Engel, 1895–1947) buvo vienas iš pagrindinių
Autor:
Laurynas Kurila
Publikováno v:
Lietuvos archeologija 2018, t. 44, p. 71-115.
Laurynas Kurila
Laurynas Kurila
Ugnies ir dūmų signalai kelis tūkstantmečius buvo svarbi karinės komunikacijos dalis. Šis būdas neabejotinai naudotas ir viduramžių Lietuvoje. Literatūroje yra įsitvirtinęs stereotipinis medinių pilių sąšaukos laužais vaizdinys, nors
Externí odkaz:
https://explore.openaire.eu/search/publication?articleId=dedup_wf_001::bb9a07e6beff739abd8136600ea8b2c4
https://www.lituanistika.lt/content/82429
https://www.lituanistika.lt/content/82429
Autor:
Audronė Bliujienė
Publikováno v:
Archaeologia Baltica 2013, t. 19, p. 145-165.
Archaeologia Baltica: Societies of the past: approaches to landscape, burial customs and grave goods, Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2013, vol. 19, p. 145-165
Archaeologia Baltica: Societies of the past: approaches to landscape, burial customs and grave goods, Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2013, vol. 19, p. 145-165
Straipsnyje nagrinėjama greitai kintanti V a. antrosios pusės - VII a. geopolitinė ir geokultūrinė situacija pietrytinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse, nulemta tiek europinių, tiek regioninių žmonių judėjimo procesų. Atkreipiamas dėmesys
Autor:
Bartosz Kontny
Publikováno v:
Lietuvos archeologija 2017, t. 43, p. 11-62.
Bartosz Kontny
Bartosz Kontny
Straipsnyje pirmą kartą bandoma apibendrinti Bogačevo ir Sūduvių kultūrų ginkluotės tyrimus. Nustatyta, kad kalavijai buvo svarbesni nei manyta, taip pat didelį vaidmenį turėjo pentiniai ir įmoviniai kirviai. Vadinamųjų „kovos peilių
Externí odkaz:
https://explore.openaire.eu/search/publication?articleId=dedup_wf_001::de2fdbf47e85274577727ec63828f321
https://www.lituanistika.lt/content/69072
https://www.lituanistika.lt/content/69072
Autor:
Banytė-Rowell, Rasa
Publikováno v:
Lietuvos archeologija 2017, t. 43, p. 87-114.
Įkapės priklauso sacrum sferai, kurioje vertybės, dovanotos mirusiajam, gali atspindėti iškreiptą tikrovės vaizdą. Jos yra kūrybinės veiklos, vykdytos „tikrame gyvenime“, išdava. Dėl šios priežasties radiniai, aptikti gyvenamosiose
Externí odkaz:
https://explore.openaire.eu/search/publication?articleId=od______2712::70b4812041f7cc4e982737f17bd2d8a3
https://www.lituanistika.lt/content/69074
https://www.lituanistika.lt/content/69074
Autor:
Smółka, Emilia
Publikováno v:
Archaeologia Lituana 2014, t. 15, p. 47-64.
Tarp Wielbarko kultūrios kapų įkapių aptinkama pentinų, kuriuos galima skirti anuometiniam elitui. Šie pentinai formaliai nesiskiria nuo tų, kurie yra žinomi iš kitos Vidurio Europos Barbaricumo teritorijos. Tačiau galima pastebėti, kad at
Externí odkaz:
https://explore.openaire.eu/search/publication?articleId=od______2712::78162a7c25075c6a8e3b2e750966df1e
https://www.lituanistika.lt/content/56062
https://www.lituanistika.lt/content/56062
Autor:
Jaroslaw A. Prassolow
Publikováno v:
Archaeologia Baltica 2013, t. 19, p. 119-130.
Kovos peiliai (vok. Dolchmesser) - vieni iš įspūdingiausių ir specifinių tautų kraustymosi periodo ginklo formų – labiausiai paplitę pietryčių Baltijos jūros regione. Ypač daug šių ginklų randama Vakarų Lietuvoje ir Kaliningrado reg
Externí odkaz:
https://explore.openaire.eu/search/publication?articleId=doi_dedup___::a01852344357e7a5c3a5985640de804f
https://www.lituanistika.lt/content/52582
https://www.lituanistika.lt/content/52582
Autor:
Banytė-Rowell, Rasa
Baitų kapinynas yra Klaipėdos rajone. Kapinyno tyrinėjimų pradžia siekia XIX a. pabaigą. Tuo metu jį tyrinėjo Karaliaučiaus universiteto profesorius Adalbertas Bezzenbergeris. Jo atlikti tyrimai leido 1984 m. apytiksliai apibrėžti kapinyno
Externí odkaz:
https://explore.openaire.eu/search/publication?articleId=od______2712::780a6c28a00f2f509f3b08a840d53d18
https://www.lituanistika.lt/content/50686
https://www.lituanistika.lt/content/50686
Autor:
Kazanski, Michel
Publikováno v:
Archaeologia Baltica 2000, t. 4, p. 199-212.
Miškų zonoje, nuo Baltijos jūros iki centrinės Rusijos, Tautų kraustymosi laikotarpis paženklintas kultūrinių sukrėtimų. Pagausėjo įtvirtintų gyvenviečių ir slėptuvių tipo piliakalnių (Rusijoje jie pasirodo nuo IV a. pab.), atsirado
Externí odkaz:
https://explore.openaire.eu/search/publication?articleId=od______2712::9ce788bb809859acbc3b67f5e3edd919
https://www.lituanistika.lt/content/19691
https://www.lituanistika.lt/content/19691
Autor:
Nowakowski, Wojciech
Publikováno v:
Archaeologia Baltica 2010, t. 14, p. 234-240.
Tilžės miesto ribose ir priemiesčiuose XX a. pradžioje buvo užfiksuota daug archeologinių gyvenviečių, tarp jų ir kapinynų, datuojamų tautų kraustimosi laikotarpiu, buvusių vakariniame miesto pakraštyje, prie Smolupės (Uzkaja) žioči
Externí odkaz:
https://explore.openaire.eu/search/publication?articleId=od______2712::27d13bb1a4362ccc6a98531f687eb50e
https://www.lituanistika.lt/content/28746
https://www.lituanistika.lt/content/28746