Zobrazeno 1 - 10
of 11
pro vyhledávání: '"Krekenava"'
Autor:
Stankevičienė, Regimanta
Publikováno v:
Menotyra / Studies in Art. 26(1):16-30
Externí odkaz:
https://www.ceeol.com/search/article-detail?id=769810
Autor:
Stankevičienė, Regimanta
Publikováno v:
Meno istorijos studijos [Art history studies]. Objektas ir dekoras: paveldas, procesai, kontekstai (2) = Object and décor: heritage, processes, contexts (2). 2022, t. 12, p. 55-106.
Straipsnyje pirmą kartą nuosekliai analizuojamas dabartinės mūrinės Krekenavos bazilikos pirminis XX a. pradžios eksterjero ir interjero dekoras. Vykdant šį tikslą nustatomi, koreguojami ir pildomi duomenys apie jo sukūrimo procesą, kūrė
Externí odkaz:
https://explore.openaire.eu/search/publication?articleId=od______2712::78a7377220a012f227eb747265112621
https://www.lituanistika.lt/content/102503
https://www.lituanistika.lt/content/102503
Autor:
Stankevičienė, Regimanta
Publikováno v:
Menotyra 2019, t. 26, Nr. 1, p. 129-142.
Po įžanginio straipsnio spausdinama iš lenkų kalbos išversta XIX a. pab. Jono Vitarto publikacija ir šis ją lydintis pristatymas – vaizdi carinės Rusijos imperijos vykdytos nutautinimo ir priešiškumo Katalikų bažnyčiai politikos, stipr
Externí odkaz:
https://explore.openaire.eu/search/publication?articleId=od______2712::8b42707352643b146b78cf98044ac1bd
https://www.lituanistika.lt/content/80688
https://www.lituanistika.lt/content/80688
Autor:
Stankevičienė, Regimanta
Publikováno v:
Menotyra 2018, t. 25, Nr. 1, p. 35-55.
Straipsnyje aptariamas Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos didžiojo altoriaus Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu Jėzumi paveikslas, kuris nuo seno laikomas stebuklingu, jo kilmė apipinta legendomis, bet iki šiol moksl
Externí odkaz:
https://explore.openaire.eu/search/publication?articleId=od______2712::94403f0af469edc46553f90ec11da564
https://www.lituanistika.lt/content/70915
https://www.lituanistika.lt/content/70915
Autor:
Bončkutė, Roma
Publikováno v:
Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis [LKMA metraštis]. 2017, t. 40, p. 7-66.
Straipsnyje aptariamas Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus iliustruotas rankraštis „Giesmie ape muka Jezusa Pona“. 1948 m. neautorizuotas rankraštis iš Kauno Vytauto didžiojo universiteto pervežtas į Vilniaus universiteto biblioteką.
Externí odkaz:
https://explore.openaire.eu/search/publication?articleId=od______2712::54de90e190888493d5becb1c881ea840
https://www.lituanistika.lt/content/68944
https://www.lituanistika.lt/content/68944
Autor:
Motuzas, Alfonsas
Publikováno v:
Soter 2016, 59 (87), p. 65-78.
Viena populiariausių Katalikų Bažnyčios švenčių Lietuvoje ir Latvijoje yra Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų. Lietuvoje ši šventė iškiliausiai yra švenčiama Krekenavoje ir Pivašiūnuose, Latvijoje – Agluonoje. Šventė pasiž
Externí odkaz:
https://explore.openaire.eu/search/publication?articleId=od______2712::302f60bfb9805381e0929dc0f29aec0f
https://www.lituanistika.lt/content/62235
https://www.lituanistika.lt/content/62235
Autor:
Valiulienė, Edita
Publikováno v:
Res humanitariae 2011, t. 10, p. 157-175.
Straipsnyje analizuojami mūsų kūno, liečiamų objektų ir aplinkos šilumos ar šalčio pojūtį įvardijantys temperatūros būdvardžiai, kuriems, kaip ir kitas fizines ypatybes pavadinantiems būdvardžiams, būdingas daugiareikšmiškumas. At
Externí odkaz:
https://explore.openaire.eu/search/publication?articleId=od______2712::8e2d26217171c8b8e1aff2267f8aa31d
https://www.lituanistika.lt/content/39130
https://www.lituanistika.lt/content/39130
Autor:
Juknevičius, Petras
Publikováno v:
Kultūros paminklai 2009, 14, p. 29-33.
Straipsnio objektas – vandens malūnai Panevėžio rajone. Straipsnio autorius iš pradžių aptaria vandens malūnų Lietuvoje istoriją. Jis teigia, kad Lietuvoje vandens malūnai istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1256 m. Dažniau
Externí odkaz:
https://explore.openaire.eu/search/publication?articleId=od______2712::7d82304fcf74c78de0fda8758bf03c1a
https://www.lituanistika.lt/content/21371
https://www.lituanistika.lt/content/21371
Publikováno v:
Acta Baltico-Slavica 2005, Nr. 29, p. 69-85.
Straipsnio analizės objektas – Liaudės upės regionas Lietuvoje, kuris iki antrojo pasaulinio karo buvo apgyvendintas lenkų tautybės bajorijos. Tankios bajorijos bendruomenės buvo išsidėsčiusios teritorijoje tarp Pociūnėlių, Vadaktų ir
Externí odkaz:
https://explore.openaire.eu/search/publication?articleId=od______2712::abdb1d085b438e4e171484bd189a76ca
https://www.lituanistika.lt/content/25967
https://www.lituanistika.lt/content/25967
Autor:
Merkelienė, Algytė
Publikováno v:
Tiltai [Bridges]. [Brücken]. 2003, Nr. 1 (22), p. 111-114.
Apžvelgus tradicinių kanklių klasifikavimo į grupes ir tipus variantus, vis dėlto įtikinamesnis ir tikslesnis turbūt yra Z. Slaviūno kanklių grupių išskyrimas, kuris atitinka ir dabar pedagogų bei muzikantų vartojamus tradicinių kankli
Externí odkaz:
https://explore.openaire.eu/search/publication?articleId=od______2712::a6ad2bbcaccdb66b746edb39ac677b9b
https://www.lituanistika.lt/content/42734
https://www.lituanistika.lt/content/42734